Joga ir meditacija sieja labai glaudžius ryšius. Kaip rytietiškas pratimas, joga kyla iš budistų, džainistų ir induistų meditacijos praktikų. Šiandien žmonės visame pasaulyje naudoja jogą kaip holistinės mankštos formą. Tačiau tie, kurie ir toliau derina jogą ir meditaciją, teigia, kad tai veiksmingas streso malšintuvas, ugdantis jėgą ir stabilumą, taip pat protinį aiškumą ir discipliną.
Jau 3000 m. prieš Kristų dvasininkai praktikavo jogą kaip būdą įgyti fizinės ir dvasinės stiprybės ir sveikatos. Jis kilęs iš sanskrito žodžio „yuga“, reiškiančio susijungti arba prisijungti. Kai kurie asmenys, praktikuojantys jogą kaip dvasinį pratimą, derina jogą ir meditaciją, siekdami sujungti individualią sielą su visata.
Yra keletas skirtingų jogos formų, kurios gali būti naudojamos kaip meditacinė praktika. Hatha joga yra labiausiai paplitusi forma, praktikuojama Vakaruose. Iš esmės tai yra labai paprasta praktika, integruojanti fizines pozas su specifiniais kvėpavimo metodais. Kai kurie praktikuoja šią formą tiesiog jogos treniruotei, o kiti dalyvauja hatha jogoje kaip savo dvasinės praktikos dalį.
Tiek joga, tiek meditacija pasitelkia kvėpavimo darbą, o tai reiškia griežtą protinį dėmesį kvėpavimui ir jo santykiams su kūnu. Kvėpavimo metu žmogus bando kontroliuoti savo kvėpavimą arba sukurti sąmoningą kvėpavimo modelį. Griežta jogos treniruotė apima koncentruotą kvėpavimą kartu su unikaliomis pozomis, kurioms reikalingas griežtas dėmesys kūnui ir protui. Taip derinant joga ir meditacija gali tapti dvasine disciplina.
Tie, kurie praktikuoja jogą ir medituoja kartu, tai daro norėdami padidinti savo protinį dėmesį, nuraminti ir net valdyti protą bei kūną. Iš dalies tokių tikslas yra įveikti blaškymąsi ir ištverti tokias fizines padėtis, kurios gali būti fiziškai ir psichiškai nepatogios, tačiau, kaip manoma, naudingos ir kūnui, ir protui. Tai gali sumažinti stresą, taip pat padidinti psichinį aiškumą ir stiprybę.
Manoma, kad joga, naudojama daugiau nei fizinis pratimas, susideda iš kelių funkcijų. Šios funkcijos apima discipliną, stebėjimą, fizinius pratimus, kvėpavimo kontrolę, jutimo kontrolę, psichinę koncentraciją, meditaciją ir nušvitusios sąmonės būseną. Todėl, žiūrint taip, joga ir meditacija yra neatsiejamai susijusios.
Dažnas klaidingas supratimas apie jogą ir meditaciją yra tai, kad šios praktikos yra savaime suprantama religija, o jos nėra. Joga, kaip ir meditacija, dažnai yra žmogaus religinio gyvenimo dalis, tačiau nei joga, nei meditacija nėra vienintelė religija. Asmenys, praktikuojantys jogą kartu su meditacija, atstovauja įvairiai žmonių grupei iš įvairių religinių sluoksnių, kai kurie iš jų neturi jokių ryšių su religija.