Kalba ir pažinimas yra glaudžiai susiję praktiškai ir konceptualiai, nors tarp ekspertų yra didelių nesutarimų dėl tikslaus šio ryšio pobūdžio. Kalbininkų ir psichologų debatai panašiai kaip vištienos ir kiaušinio debatai – jie klausia, ar pirmiausia yra gebėjimas mąstyti, ar gebėjimas kalbėti. Yra trys pagrindinės pozicijos dėl kalbos ir pažinimo santykio: kalba vystosi iš esmės nepriklausomai nuo pažinimo, pažinimas daro įtaką ir kalbai, ir kalbos raidos tempui, o kalba yra pirmesnė už pažinimą ir yra pagrindinė minties raidos įtaka.
Manoma, kad visos trys teorijos, susijusios su ryšio tarp kalbos ir pažinimo prigimtimi, galioja. Yra daug tyrimų ir įrodymų, patvirtinančių kiekvieną poziciją. Daugelis vaikų raidos ekspertų nesutarimų yra susiję su „kada“, o ne „jei“.
Kalba – tai garsų, gramatikos ir žodyno vartojimas pagal taisyklių sistemą, kuri naudojama žinioms ir informacijai perduoti. Nors daugelis nežmonių rūšių turi komunikacinį gebėjimą, kuris gali būti laisvai vadinamas kalba, tik žmonės naudojasi taisyklių sistema, apimančia gramatiką ir žodyną. Žodis „pažinimas“ dažnai vartojamas kaip „mąstymas“ arba „mąstymas“ sinonimas, tačiau jo bendroji reikšmė yra sudėtingesnė. Tai reiškia žinių gavimo procesą arba veiksmą ne tik suvokiant, bet ir atpažįstant bei sprendžiant. Pažinimas taip pat apima tokius mąstymo procesus kaip samprotavimas, prisiminimas, skirstymas į kategorijas, sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas.
Kalbotyra yra susijusi su moksliniu kalbos tyrinėjimu visomis jos apraiškomis, yra keletas socialinių mokslų šakų, kurios orientuojasi į pažinimą. Pavyzdžiui, kognityvinė antropologija tiria kultūrinius samprotavimo ir suvokimo skirtumus. Kognityvinis mokslas yra formalus proto tyrimas, o šios disciplinos modeliai ir teorijos buvo pradinių dirbtinio intelekto teorijų pagrindas.
Psichologijos šaka, tirianti psichinius procesus, tokius kaip atmintis ir dėmesys, vadinama kognityvine psichologija. Psichologijos srityje kognityvinė terapija yra elgesio terapija, pagrįsta idėja, kad tai, kaip žmogus kognityviai suvokia save pasaulyje, lemia jo savijautą. Kognityviniai terapeutai mano, kad žmonės gali pakeisti savo emocijas, pirmiausia pakeisdami savo pažintinį suvokimą.
Paprasčiausiu atveju ryšys tarp kalbos ir pažinimo normaliam suaugusiam žmogui, nesvarbu, kokia jų etninė priklausomybė ar kultūra, yra gilus. Kalba suteikia balsą mintims. Nors individualūs pažinimo procesai yra internalizuoti ir todėl tylūs, kalba – kalbama ar rašoma – leidžia dalytis žiniomis ir informacija.