Kepenys yra vienas iš svarbiausių žmogaus kūno organų. Nors pagrindinė kepenų funkcija žmogaus organizme yra filtruoti ir detoksikuoti kraują, jos atlieka ir kitus vaidmenis. Kepenys taip pat gamina svarbius hormonus ir baltymus, gamina tulžį virškinimo sistemai ir kaupia tam tikras maistines medžiagas.
Žmogaus fiziologija leidžia įvairiais būdais absorbuoti potencialiai toksiškas medžiagas. Toksinams patekus į kraują, juos pašalinti yra kepenų užduotis. Tai gali pakeisti medžiagas į saugesnę arba lengviau pasišalinančią iš organizmo formą. Šis keitimosi arba metabolizmo procesas leidžia organizmui panaudoti vaistus ir vaistus, bet taip pat kelia pavojų kepenims tam tikro perdozavimo atveju.
Albuminas yra kraujo plazmoje esantis baltymas, padedantis reguliuoti kraujo kiekį organizme. Šis baltymas reikalingas daugeliui maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis, ir tam tikri vaistai, įskaitant varfariną, nugabenti į paskirties vietą. Žmogaus organizme kepenys yra organas, atsakingas už reikalingo albumino gamybą. Žmogaus kepenys taip pat gamina medžiagas, kurios leidžia kraujui krešėti, hormoną, kuris kontroliuoja kaulų čiulpų trombocitų augimą, ir hormonus, kurie naudojami cukrui paversti riebalais.
Iš žmogaus kūno sistemų didžiausius poreikius kepenims kelia virškinimo sistema. Tulžį gamina kepenys, o be jos negalėtų būti virškinami riebalai ir nepasisavinamos maistinės medžiagos. Kepenys taip pat yra gyvybiškai svarbios norint panaudoti baltymus ir angliavandenius.
Žmogaus biologija reikalauja daugelio rūšių vitaminų ir mineralų, kad išlaikytų sveikatą. Vitaminas A reikalingas regėjimui ir odos ląstelių gamybai, vitaminas D yra labai svarbus sveikiems kaulams, o vitaminas B12 naudojamas nervų sistemai, įskaitant smegenų funkcijas. Varis ir geležis veikia kartu, kad padėtų organizmui gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, pernešančius deguonį. Žmogaus organizme kepenys veikia kaip vario, geležies ir vitaminų A, D ir B12 sandėlis.
Dauguma žmonių valgo įvairią mitybą, apimančią baltymus ir angliavandenius. Žmogaus organizme padedant kepenims, maistas paverčiamas cukrumi, vadinamu gliukoze. Gliukozė krauju nunešama į ląsteles, kurios naudoja ją kaip energijos šaltinį normalioms funkcijoms palaikyti. Kartu su raumenimis kepenys kaupia gliukozę būsimam naudojimui, išskirdamos ją, nes organizmui reikia energijos.