Veterinarai skiria antibiotiką klindamiciną šunims, sergantiems įvairiomis bakterinėmis infekcijomis. Klindamicinas, dažniausiai skiriamas šunims, turintiems gilių audinių žaizdų arba dantenų infekciją, buvo patvirtintas Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracijos (FDA). Klindamicinas gali būti skiriamas šunims skystu, naudojant lašintuvą, arba tablečių ar kapsulių pavidalu.
Kai kurie pagyvenę šunys gali būti linkę į dantų problemas ir dantenų infekcijas, kurias galima gydyti geriamuoju antibiotiku klindamicinu. Antibiotikas neleidžia šunims daugintis kenksmingoms bakterijoms ir padeda kontroliuoti infekcijas. Vyresnio amžiaus šunų periodonto liga gali būti rimta, nes pagyvenusio šuns imuninė sistema gali susilpnėti. Be antibiotikų terapijos, gali prireikti ir kitų procedūrų, tokių kaip danties ištraukimas ar pleiskanojimas.
Klindamicinas dažniausiai skiriamas infekcijoms, kurias sukelia anaerobinis organizmas. Šio tipo organizmai gali daugintis ir išgyventi be deguonies, sukeldami šuns infekciją. Tačiau deguonies buvimas iš tikrųjų gali sunaikinti tam tikras bakterijų padermes.
Šunys, kuriems išsivysto minkštųjų audinių infekcija, dažnai gydomi klindamicinu. Kai šuo turi minkštųjų audinių infekcijos požymių, įskaitant spalvos pasikeitimą aplink dantenas, vėmimą ar sunkumą kramtyti, norint nustatyti gydymo kursą, reikia tinkamai diagnozuoti. Šunys, kuriems diagnozuota minkštųjų audinių infekcija, turi gauti visą klindamicino kursą, kad būtų užtikrintas visiškas pasveikimas.
Kai šuniui išsivysto abscesas, kuris paprastai sukelia pūliavimą ir uždegimą šalia žaizdos vietos, jį dažnai galima gydyti klindamicinu. Klindamicinas šunims, turintiems abscesinį pradurtą žaizdą, gali būti skiriamas iki trijų savaičių. Burnos abscesas paprastai reikalauja 10 dienų gydymo.
Šunų kaulų infekcijos gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali būti mirtinos, jei nebus nedelsiant gydomos. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama pažeisto kaulo biopsija. Veterinarai gali skirti klindamiciną šunims, sergantiems kaulų infekcijomis, kurios nemetastazavo kitose kūno vietose. Uždegimas gali būti gydomas priešuždegiminiais vaistais, taip pat geriamaisiais antibiotikais.
Kaip ir vartojant bet kurį geriamąjį antibiotiką, klindamiciną skiriant šunims, yra šalutinio poveikio rizika. Daugeliu atvejų šalutinis poveikis bus lengvas ir gali apimti viduriavimą ar vėmimą, kurie gali išnykti po dienos ar dviejų. Kai kurie šunys gali patirti rimtų alerginių reakcijų į klindamiciną, pvz., kvėpavimo sutrikimus ar traukulius. Apie bet kokį neįprastą šalutinį poveikį reikia nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui.