Fistulė yra kanalas, atsidarantis tarp dviejų kūno dalių. Pavyzdžiui, kai kurios fistulės jungia skrandį su kraujagysle arba arteriją su vena. Dažniausias fistulių gydymas dažnai priklauso nuo problemos sunkumo. Jei fistulė yra maža, ji gali savaime užsidaryti, o gydytojai tiesiog stebės situaciją, kad ji nepablogėtų. Jei fistulė yra sunki, dažniausiai taikoma chirurginė procedūra, pvz., stetono dygsnis, fistulotomija, endorektalinio atvarto procedūra arba kateterio embolizacija, kartu su antibiotikais, siekiant užkirsti kelią infekcijai.
Stetono dygsnio procedūra yra vienas įprastas chirurginis fistulės gydymo būdas. Šios procedūros metu per fistulę kilpuojamas chirurginis laidas. Tai leidžia fistulei nutekėti, todėl pūliai ir kiti skysčiai nesikaupia fistulėje ir netrukdo gijimui. Stetono procedūra gali būti visiškas fistulės gydymas arba būdas išvalyti fistulę prieš operaciją.
Kitas chirurginis fistulės gydymas yra fistulotomija. Šios procedūros metu fistulės traktas pašalinamas, o barjeras tarp dviejų jo sujungtų kanalų atstatomas. Jei fistulė buvo didelė, ant fistulės angos gali būti skiepijamas audinys iš kitos kūno dalies, kad ji būtų uždaryta.
Endorektalinio atvarto procedūra yra įprastas skrandžio fistulės gydymas. Ši procedūra apima sveikų audinių traukimą per vidinę fistulės pusę, kad ją uždarytumėte. Tai neleidžia medžiagoms iš virškinimo sistemos plisti į kraują ir sukelti infekciją.
Arterioveninė fistulė arba jungtis tarp arterijos ir venos dažnai gydoma kateterio embolizacija. Atlikdamas šią procedūrą, gydytojas naudoja vaizdo gavimo metodus, tokius kaip rentgeno spinduliai, kad nukreiptų kateterį į fistulės šoną. Po to, kai yra kateteris, dedamas mažas stentas, kad būtų nukreiptas kraujo tekėjimas ir uždaroma fistulė.
Kai kuriais atvejais fistulės vietoje gali išsivystyti abscesai, kuriuos sukelia pūlių ir kitų skysčių kaupimasis. Tai gali apsunkinti fistulių gydymą, nes prieš operaciją abscesą dažniausiai reikia nusausinti. Antibiotikai ir stetono dygsnio procedūros gali padėti išvengti abscesų atsiradimo.
Fistulės gali būti traumos, įskaitant operaciją, pasekmė. Svorio metimo operacijos, pvz., skrandžio apvedimas, gali sukelti skrandžio fistulę. Infekcijos ar lėtinis uždegimas, kurį sukelia tokios ligos kaip Krono liga, taip pat gali nusidėvėti organų gleivinę ir sukelti fistules.
Fistulių gydymas ne visada būtinas, tačiau fistules reikia nuolat stebėti, nes jos gali būti pavojingos. Arterioveninės fistulės gali sukelti kraujo krešulius ir širdies nepakankamumą. Žarnyną atveriančios fistulės gali sukelti sepsį – sunkią infekciją, kuri gali baigtis mirtimi, jei ji nebus nedelsiant gydoma.