Diagnozuoti spondilolistezę gali būti sunku, tačiau gydymas fizine terapija, skausmo malšinimu, chirurgija ar terapijų deriniu gali būti labai veiksmingas, o fizinė terapija yra labiausiai paplitęs gydymas. Spondilolistezę galima aiškiausiai pamatyti atliekant rentgeno arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą, kai kaulas arba slankstelis išilgai stuburo išsikiša iš savo padėties rikiuotėje. Nors paslydusio disko būklė yra plačiau žinoma ir apima mėsos paslydimą tarp slankstelių ir spondilolistezę, pats kaulas pasislenka į apatinę arba juosmeninę stuburo sritį, kartais atsitrenkdamas į gretimą slankstelį.
Kai slydimas yra minimalus, asmuo gali neturėti jokių simptomų. Didėjant spondilolistezės sunkumui ar laipsniui, gali atsirasti komplikacijų, susijusių su skausmu, stuburo išlinkimu ir nervų pažeidimu. Nesvarbu, ar ši būklė buvo gimus, atsirado dėl siaubingo fizinio aktyvumo (pvz., Atletikos ar įtemptų treniruočių), ar traumų, ar išsivysto senstant, pranešama, kad gydymas yra labai sėkmingas.
Kineziterapija yra labiausiai paplitęs spondilolistezės gydymas, skirtas koreguoti slankstelių išsidėstymą arba užkirsti kelią tolesniam judėjimui, stiprinant nugaros ir skrandžio raumenis, kad stulpelis liktų vietoje. Gydymas taip pat gali apimti kojų tempimą asmenims, kurie patiria mėšlungį arba raumenų traukimą dėl stuburo nervo slėgio. Lengvais spondilolistezės atvejais gali pakakti kelių mėnesių pratimų, o norint pakeisti stulpelio padėtį, kai dėl slydimo spaudžiami nervai, gali prireikti nešioti kietos formos įtvarą ar kūno gipsą ilgesnį laiką.
Injekcinė terapija, naudojama atskirai arba kartu su fizine terapija, taip pat buvo veiksminga kaip spondilolistezės gydymas. Nereceptiniai (OTC) vaistai ir priešuždegiminiai vaistai papildo šiuos gydymo būdus, sumažindami susijusį diskomfortą. Jei pacientas nepalengvina nereceptinių dozių, gali būti skiriami stipresni skausmą malšinantys vaistai arba raumenis atpalaiduojantys vaistai.
Chirurgija atliekama daug rečiau, tačiau būtina tais atvejais, kai slankstelio paslydimas yra visiškai nereguliarus arba sukelia didžiulį skausmą pacientui, nepaisant bandymų neinvaziniu būdu gydyti spondilolistezę. Chirurginis būklės koregavimas gali apimti paklydusio slankstelio grąžinimą į liniją ir šonų sujungimą su kaulu, paimtu iš klubo ar kojos. Tam pačiam efektui pasiekti taip pat gali būti naudojamos patvarios sintetinės medžiagos.
Nors skausmą kenčiantiems žmonėms gali būti paskirtas poilsis ir veiklos nutraukimas, neveiklumas gali būti ne geriausias spondilolistezės gydymo būdas. Raumenų įtempimas, įgytas taikant tikslinę ir kruopščią fizinę terapiją, padeda išvengti ir (arba) išlaikyti slankstelių slydimo laipsnį. Tie, kuriems diagnozuota spondilolistezė ir nepalengvėja taikant vieną rekomenduojamą gydymą, gali tikėtis didelio sėkmės rodiklio ir gali pasikonsultuoti su papildomais gydytojais prieš gyvendami su lėtiniu skausmu ar imdamiesi ilgalaikių aktyvaus gyvenimo būdo pokyčių.