Koks yra leukocitoklasinio vaskulito gydymas?

Iki 50 % leukocitoklastinio vaskulito atvejų ligos priežastis nežinoma, todėl gydymas dažnai apsunkinamas. Vaisto ar gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos tipo, priežasties ir apraiškų. Tačiau paprastai šią būklę galima gydyti naudojant tokius vaistus kaip kortikosteroidai ar priešuždegiminiai vaistai, pašalinus gaiduką arba nevaistinėmis priemonėmis, pvz., pakeliant pėdas. Taip pat žinomas kaip padidėjusio jautrumo vaskulitas, liga gali pažeisti tik odą arba vidaus organus, dažniausiai sąnarius, virškinimo traktą ir inkstus. Grynai odinės versijos prognozė yra gera, tačiau jei pažeidžiami vidaus organai, liga gali būti rimta ir net mirtina.

Vaskulitas reiškia kraujagyslių uždegimą ir gali pasireikšti tik vieną kartą kaip ūminis priepuolis arba pasikartoti chroniškai. Leukocitoklastinio vaskulito priežastis dažnai nežinoma. Buvo aprašyti įvairūs veiksniai, įskaitant reakcijas į vaistus, tokius kaip antibiotikai, ūmios infekcijos, maistas ir lėtinės ligos, tokios kaip Krono liga ar ŽIV. Pirmasis gydymo žingsnis yra pašalinti trigerį, jei jis žinomas.

Ši būklė paprastai pasireiškia odos deginimo ar niežėjimo pojūčiu. Tada gali išsivystyti bėrimas, kuris svyruoja nuo pogimdyminių pažeidimų iki opinių pažeidimų sunkiais atvejais. Bėrimas taip pat gali būti dilgėlinė arba niežtintis. Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar nėra sisteminio įsitraukimo, ir atitinkamai nuspręsti dėl gydymo.

Dažnai rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės – pėdų pakėlimas, kompresinės kojinės, nes dėl ligos gali patinti galūnės. Vieno vaisto, kuriuo būtų gydoma liga, nėra, o vaistai vartojami simptomiškai ir parenkami kiekvienu konkrečiu atveju. Taip pat rekomenduojama gydyti pagrindinę ligą ir pašalinti visus provokuojančius veiksnius. Jei bėrimas yra dilgėlinė, gali būti naudojami antihistamininiai vaistai.

Pacientai, kuriems pasireiškia sunkesnis leukocitoklasinis vaskulitas, pažeidžiantis organus, gali būti gydomi kortikosteroidais. Jie vartojami atskirai arba kartu su imunosupresantais, tokiais kaip ciklofosfamidas, azatioprinas arba mikofenolato mofetilis. Rituksimabas, monokloninis antikūnas, naudojamas kai kuriems ligos pogrupiams, apimantiems antineutrofilinius citoplazminius antikūnus (ANCA).

Odos ligomis sergantiems pacientams taip pat vartojami vaistai nuo uždegimo, tokie kaip kolchicinas ar dapsonas. Kai kurie gali reaguoti į nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši būklė gali pasireikšti labai įvairiomis apraiškomis, norint nustatyti teisingą diagnozę ir tolesnį gydymą, būtina atlikti išsamų paciento tyrimą. Tai liga, kurią turi valdyti gydytojas.