Mergelės Marijos garbinimas yra svarbi katalikybės praktika. Katalikams Mergelė Marija yra nepaprastai svarbi kaip Dievo motina, indas, per kurį Dievas tapo žmogumi. Tačiau yra painiavos ir kaltinimų, ypač iš kitų krikščionybės sektų, kad katalikai garbina Mariją ir kitus šventuosius. Tai konfliktas, gyvuojantis šimtmečius, nes pagal Šventąjį Raštą garbė ir garbinimas turi būti atiduoti tik Dievui, o Mergelės Marijos „garbinimas“ būtų tiesioginis vieno Dievo garbinimo pažeidimas.
Tiesą sakant, katalikai nelaiko Marijos Dievo ir niekada to nelaikė. Tačiau Marijai meldžiamasi daug maldų ir prašymų, kuriais prašoma užtarti jos sūnų. Užtarimo maldos prigimtis yra ta, kad tai yra prašymas, kad žmogus danguje įsikištų į Dievą ir atkreiptų Dievo dėmesį į besikreipiančiųjų maldas. Mergelė Marija „Sveika, Marija“ maldoje prašoma „melstis už mus“, o ne „išpildyti mūsų norus“. Ilgą laiką, ypač kai buvo paplitusios skaistyklos pažiūros, buvo manoma, kad tik žmogaus danguje užtarimo maldos gali pakelti žmones iš skaistyklos į dangų.
Mergelė Marija yra laikoma aukščiausia gailestinga būtybe ir šventa iš dalies dėl to, kad ji nori patenkinti Dievo norus. Tuo laikotarpiu, kurį ji gyveno, išnešioti vaiką prieš tai nesusituokus buvo didžiulis reikalavimas. Be to, Marija turėjo noriai paaukoti tą vaiką, pranokdama net Abraomą, gebėdama nesikišti į Dievo kelius ir priemones.
Taip pat minimas mokymas apie Nekaltojo Prasidėjimą. Marija yra mergelė, pripildyta Dievo meilės, kuri kuria Kristų ir, nepaisant nekaltybės, pagimdo. Ji yra gyvas pavyzdys, ką Dievas gali padaryti, jei tik žmonės paklus, ir gimdo krikščionybę bei katalikybę. Dėl to ji yra galinga ir svarbi. Katalikai netiki, kad Marija yra Kristaus dieviškumo šaltinis, o pati valingiausia ir gailestingiausia Dievo tarnaitė, išskyrus Kristų.
Kitas svarbus Mergelės Marijos aspektas yra tai, kad ji gimsta be „gimtosios nuodėmės“. Šiandien gimtąją nuodėmę dauguma katalikų tikriausiai atmeta kaip pasenusią sąvoką. Iki Vatikano II Susirinkimo katalikai tikėjo, kad visi, kurie nebuvo pakrikštyti, Pradžios knygoje išlaikė pirmąją nuodėmę – Adomo ir Ievos nepaklusnumą Dievui. Nekrikštyti vaikai turėjo likti už dangaus vartų Limbo amžinybėje už tai, kad nebuvo pakrikštyti.
Nors Katalikų Bažnyčia priklausė nuo gimtosios nuodėmės doktrinos kaip krikšto prielaidos, reikalavimas, kad Marija gimė be gimtosios nuodėmės, buvo svarbus mokymas. Tik be nuodėmės žmogus buvo tinkamas indas Kristui. Kyla daug ginčų dėl Marijos seksualinių santykių su Juozapu po Kristaus gimimo. Nors kai kurie katalikai mano, kad ji išlaikė nekaltybę, dauguma mano, kad Jėzus turėjo brolių ir seserų.
Praktine prasme Marija palaiko ir moters vaidmenį bažnyčioje. Marija yra tarnaitė, motina ir gyvena be nuodėmės. Ji daro tai, ką Dievas jai liepia. Moterys turėtų būti tarnaitės, motinos, globėjos ir siekti gyvenimo be nuodėmės. Kopijuojant Mariją daroma prielaida, kad moterys imasi ne lyderio vaidmens Bažnyčioje, o tarnauja. Tai sustiprina katalikų doktriną, kad moterys neturi būti kunigėmis.
Galiausiai, dauguma katalikų jaučia stiprų asmeninį ryšį su Marija, nes ji tam tikra prasme yra visų motina. Tėvui, atstovaujamam kaip Dievas, Kristus ir Šventoji Dvasia, jūs atsineštumėte savo didelius rūpesčius. Maldos už Marijos užtarimą gali iškelti mažas žaizdeles ir nuoskaudas, kurios gali būti nepakankamos, kad būtų galima kalbėtis su Dievu. Lygiai taip pat, kaip vaikas po nuopuolio gali bėgti pas motiną paguodos, daugelis katalikų mano, kad Marija yra prieinama kaip motina. Katalikai kreipiasi į ją paramos, prisimindami, kad ji yra visiškai žmogiška, o ne dieviška, ir prašo jos maldų, užuojautos ir meilės, žinodami, kad jos prigimtis yra amžinos vilties ir gailestingumo.