Neįmanomas vėmimas – tai stiprus skrandžio ištuštinimas, kuris nereaguoja į įprastinius gydymo metodus. Nuolatinis vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją, o netinkama mityba ar net badas, jei būklė nekontroliuojama. Neįveikiamas vėmimas gali būti daugelio ligų, iš kurių daugelis yra rimtų, simptomas, todėl pacientas turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad nustatytų priežastį. Išsiaiškinęs pagrindinę priežastį, gydytojas gali pasirinkti iš įvairių gydymui atsparaus vėmimo būdų. Galimi nuolatinio vėmimo gydymo būdai yra vaistai, intraveninių skysčių skyrimas, chirurgija, akupresūra ir akupunktūra.
Nėščioms moterims nenumaldomas vėmimas vadinamas hyperemesis gravidarum. Padidėjęs hormonų kiekis nėštumo metu paprastai yra susijęs su pykinimu ir vėmimu. Moteris, kuri laukiasi dvynių, yra labiau linkusi į šią būklę, nes jos hormonų lygis yra maždaug du kartus didesnis nei nėščios moters, kuri nešioja vieną vaisių. Hyperemesis gravidarum nėra tas pats, kas rytinis pykinimas, kuris paprastai siejamas su tam tikru laiku arba su maistu.
Jei nėščia pacientė kenčia nuo gydymui atsparaus vėmimo, gydytojas tikriausiai paguldys ją į ligoninę. Ten sustabdomas visas oralinis maisto ir skysčių vartojimas. Į veną (IV) leidžiami skysčiai maitinti. IV gali apimti folio rūgštį ir daugybę vitamino B papildų.
Nuolatinis vėmimas taip pat gali atsirasti dėl žarnyno užsikimšimo. Po pilvo operacijos gali susidaryti randų audinys, dėl traumos gali susisukti žarnynas arba žarnyne atsirasti nenormalių ataugų. Gydymas paprastai apima operaciją, siekiant pašalinti užsikimšimą.
Kai kurie pacientai vemia reaguodami į signalus, gaunamus iš smegenų. Signalai gali būti sensoriniai, pvz., kvapai, arba reakcija į kraujyje esančias chemines medžiagas, pvz., tam tikrus vaistus. Vėmimas gali sustoti, jei signalų šaltinį pavyks pašalinti arba užblokuoti. Vartojant vaistus, gali būti naudingas kitas vaistas ar dozė. Gydytojas taip pat gali skirti vaistų, kurie blokuoja smegenų siunčiamus signalus.
Chemoterapija gali sukelti nenugalimą vėmimą, ypač pacientams, kuriems taikoma cisplastino kombinuota chemoterapija. Gali būti nepatartina keisti paciento gydymo, todėl gydytojas gali pasirinkti vaistų režimą vėmimui kontroliuoti. Dažniausiai naudojami vaistai yra difenhidraminas, diazepamas, metoklopramidas, tietilperazinas ir deksametazonas.
Akupresūra ir akupunktūra kartais rekomenduojami kaip alternatyva tradicinei medicinai. Meditacija gali būti naudinga kai kuriems pacientams, kurių vėmimą sukelia nerimas ar stresas. Nuo 2011 m. buvo atlikti riboti moksliniai akupresūros, akupunktūros ir meditacijos tyrimai, o rezultatai buvo įvairūs. Kai kurie pacientai pranešė apie reikšmingą pagerėjimą, tačiau kiti palengvėjo mažai arba visai nebuvo. Paciento nuraminimas, įsitikinimas, kad jam ar jai patogu, ir kitos palaikomosios priežiūros rūšys taip pat gali duoti rezultatų.