Oda ir homeostazė veikia kartu, kad padėtų organizmui palaikyti pastovią vidinę aplinką. Ryšys tarp jų susideda iš trijų dalių: receptorių, valdymo centro ir efektoriaus. Žmogaus odoje yra receptorių ląstelių, kurios jaučia aplinkos pokyčius. Šie receptoriai siunčia informaciją į valdymo centrą – smegenyse esantį pagumburį. Tada pagumburis nurodo efektoriui, pavyzdžiui, prakaito liaukoms ar odos kraujagyslėms, reaguoti, kad išlaikytų stabilią kūno temperatūrą.
Temperatūros homeostazės arba termoreguliacijos metu oda ir homeostazė sukelia prakaitavimą. Kai oda pajunta, kad kūnas įkaista dėl aplinkos temperatūros, pagumburis nervais siunčia signalą į prakaito liaukas ir odos kraujagysles. Kraujagyslės išsiplečia, kad daugiau kraujo tekėtų per odą, o tai kartu su prakaitavimu sumažina kūno šilumą.
Kūno temperatūros reguliavimas, kurį atlieka oda ir homeostazė, taip pat informuoja pagumburį, kada kūnas yra šaltas. Dėl to pagumburis siunčia signalus kūnui, liepdamas pakelti temperatūrą. Tada kūnas pradeda drebėti, sutraukia kraujagysles ir formuojasi žąsies oda, vadinama piloerekcija. Piloerekcija yra tada, kai plaukų folikulai priverčia plaukus atsistoti, kad sušildytų kūną.
Žmogaus kūne yra daug rūšių ląstelių. Ląstelės, sudarančios kūno nervų sistemą, kartu su oda ir homeostaze reguliuoja kūną. Specializuotos odos ląstelės sudaro tris skirtingus sluoksnius: epidermį, dermą ir poodį.
Epidermis yra aukščiausias odos sluoksnis, apsaugantis kūną, užkertant kelią vandens praradimui ir virusų bei mikroorganizmų invazijai. Kamieninės ląstelės, esančios epidermyje, palaiko odą gamindamos naujas odos ląsteles. Šios naujos ląstelės yra sukurtos pakeisti prarastas ląsteles, kurios natūraliai išsiskiria iš odos ir gydant sužalojimą. Viršutiniame odos sluoksnyje taip pat yra melanocitų, kurie yra specializuotos odos ląstelės, gaminančios melaniną – pigmentą, saugantį organizmą nuo saulės skleidžiamos ultravioletinės spinduliuotės.
Dermoje yra prakaito liaukų, riebalinių liaukų ir plaukų folikulų. Poodinį arba apatinį odos sluoksnį sudaro jungiamasis audinys, riebalinės ląstelės, nervinės ląstelės, venos ir arterijos. Tai yra prakaito liaukos, plaukų folikulai ir dermos bei poodinių sluoksnių venos, kuriomis manipuliuojama, kai odos ir homeostazės ryšys daro tai, ką turėtų.