Moterims paprastai patariama bent kartą per kelerius metus atlikti Papanicolaou testą (kitaip žinomą kaip Pap tepinėlis), nes šis medicininis patikrinimas patikrina, ar nėra gimdos kaklelio sutrikimų. Kai šio atrankos testo rezultatai rodo nenormalių ląstelių, kurios gali rodyti gimdos kaklelio vėžį arba makšties infekciją, daug gydytojų nurodo kolposkopiją. Tai diagnostinis testas, leidžiantis gydytojams atidžiau pažvelgti į gimdos kaklelį prieš nustatant nenormalių ląstelių priežastį. Taigi pagrindinis ryšys tarp Pap tepinėlio ir kolposkopijos yra tas, kad abu naudojami diagnozuojant gimdos kaklelio anomalijas.
Pap tepinėlio metu gydytojas į paciento makštį įdeda spenelį, kad būtų matomas gimdos kaklelis. Tada gimdos kaklelis nuimamas tamponu, kad būtų galima surinkti ląsteles ir išsiųsti į laboratoriją, kur ląstelės atidžiai ištiriamos mikroskopu. Tai reiškia, kad Pap tepinėlio rezultatai paprastai būna siunčiami gydytojui, kuris praneša pacientui, jei aptinkamos nenormalios ląstelės. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp Pap tepinėlio ir kolposkopijos yra tas, kad Pap testas naudojamas tik atrankai, o kolposkopija gali būti naudojama diagnozei nustatyti arba atlikti daugiau tyrimų. Todėl norint galutinai nustatyti problemą, paprastai reikia atlikti Pap tepinėlį ir kolposkopiją.
Kolposkopija paprastai yra tokia pat trumpa ir neskausminga kaip PAP tepinėlis, nors kai kurie gydytojai tyrimo metu gali atlikti procedūras, kurios sukelia diskomfortą. Egzamino metu gydytojas gimdos kaklelį užtepa acto rūgštimi, kad būtų lengviau pastebėti nenormalias ląsteles. Kitas žingsnis – prieš makštį pastatyti kolposkopą, kuris yra elektrinis mikroskopas, kad būtų galima apžiūrėti gimdos kaklelį. Atlikdamas šį diagnostinį medicininį patikrinimą, gydytojas sutelkia dėmesį į baltas gimdos kaklelio dėmes, nes šios sritys rodo nenormalias ląsteles. Kai kuriais atvejais ir Pap tepinėlis, ir kolposkopija rodo, kad nieko nėra blogo, tokiu atveju gydytojas tyrimo metu nematys jokių nenormalių ląstelių.
Jei kolposkopija rodo, kad yra nenormalių ląstelių, daugelis gydytojų pasirenka atlikti biopsiją, kad gautų audinio mėginį papildomiems tyrimams. Tai gali jaustis kaip žiupsnelis ir po to gali sukelti lengvus pilvo spazmus ir nedidelį kraujavimą. Biopsijos metu surinktas audinys siunčiamas į laboratoriją patologui ištirti. Kai kuriais atvejais rezultatai rodo gimdos kaklelio vėžio požymius, todėl prieš pradedant gydymą paprastai reikia atlikti daugiau tyrimų. Dauguma atvejų niekada nepasiekia biopsijos stadijos, nes tiek Pap tepinėlis, tiek kolposkopija rodo lengvesnes problemas, tokias kaip makšties infekcija, uždegimas ar žmogaus papilomos virusas (ŽPV).