Iki XX amžiaus vidurio mokslininkai ir sveikatos specialistai emocines reakcijas ir pažinimo sąlygas laikė dviem atskirais subjektais. Tačiau tobulėjant pažinimo ir emocijų tyrimui, daugelis autoritetų pakeitė savo nuomonę apie absoliutų skirtumą tarp dviejų būsenų. Nors vis dar nėra vieninga, mokslininkų požiūriai pradėjo puoselėti mintį, kad yra galimas ryšys tarp pažinimo ir emocijų.
„Pažinimas“ paprastai reiškia psichologinį mokymosi ir samprotavimo apdorojimą. Tai apima natūralų dalyvavimą abstrakčioje veikloje, susijusioje su atmintimi, planavimu, problemų sprendimu ir suvokimu. Kognityvinės funkcijos gali atsirasti be didelio supratimo apie jas arba tiesiogiai reaguojant į išorės indėlį. Pavyzdžiui, paprastas kognityvinis atsakas į ekstremalų pavojų yra pabėgimo būdas, kuris gali įvykti beveik automatiškai arba praleidus bent kelias minutes problemų sprendimui. Kitas paprastas pavyzdys apima pažintinį pasirinkimą, kad būtų išvengta pašalinių trukdžių, kol bus atlikta konkreti užduotis.
Kita vertus, emocijos istoriškai prieštarauja lengvai suderintam apibrėžimui. Tarp įvairių emocijų būsenų paaiškinimų psichikos sveikatos institucijos paprastai pritaria teorijai, kad emocijos atsiranda dėl atlygio ar bausmės sąlygų. Gydytojai, kilę iš labiau klinikinės ar medicininės aplinkos, gali teikti pirmenybę teorijai, kad žmogaus kūnas informuoja apie emocines reakcijas. Pastaroji grupė iš esmės mano, kad emocijos yra susijusios su smegenų struktūromis, tokiomis kaip migdolinis kūnas, hipokampas ir pagumburis. Kad ir kokia teorija jie galiausiai pasirinktų tikėti, dauguma smegenų veiklą tyrinėjančių specialistų sutiko, kad emocijos veikia pažinimo procesus, o pažinimas – emocines reakcijas.
Pažinimas ir emocijos yra susieti įvairiais būdais. Anatominės dvikryptės jungtys, apimančios priekinę ir priekinę smegenų struktūras, susieja emocijų antplūdį su sėkmingu susijusių savarankiškų pažinimo užduočių atlikimu. Be to, stimulas, sukeliantis emocinį individo atsaką, tuo pačiu skatina pažinimo atsaką. Pavyzdžiui, emocinis vizualinis turinys gali suaktyvinti smegenų žievę, todėl sustiprėja pažinimo procesai, susiję su tuo, kaip regos sistema suvokia ir apdoroja informaciją.
Kitas pažinimo ir emocijų ryšys yra susijęs su tuo, kaip kūnas išmoksta reaguoti tam tikrose situacijose. Ši teorija, kurią daugelis mokslininkų vadina kognityvinių emocijų reguliavimu, apibūdina, kaip žmogus gali iš naujo įvertinti stimulų rinkinį po intensyvios emocinės reakcijos. Šio tipo kognityvinis pervertinimas gali atsirasti dėl smegenų struktūros sąveikos, susijusios su migdoline dalimi, kuri dažniausiai stimuliuojama, kai žmogus reaguoja į emocinį indėlį, ir salų žievę.