Kaip rodo pavadinimas, išsaugojimas reiškia kryptingas pastangas protingai valdyti gamtos išteklius Žemėje, siekiant juos išsaugoti ir kovoti su šalutiniais ankstesnio netinkamo valdymo padariniais. Santykis tarp perdirbimo ir išsaugojimo kyla iš to, kad perdirbimas yra viena iš daugelio sistemų, naudojamų gamtos ištekliams tausoti. Apsaugos tikslai yra įvairūs, įskaitant tokias sritis kaip atogrąžų miškai, žemė ir vanduo.
Ryšys tarp perdirbimo ir išsaugojimo taikomas išsaugojant pastangas, kuriomis siekiama išsaugoti ypač atogrąžų miškus ir apskritai medžius. Atogrąžų miškai yra žemės plotas, kuriame yra pačių įvairiausių rūšių mišinio viename kvadratiniame mylioje. Atogrąžų miškai yra taip tankiai prikrauti įvairių rūšių, kad nuolat atrandama naujų rūšių. Svarbus atogrąžų miškų vaidmuo visos planetos atžvilgiu yra tai, kad gausus medžių ir augalų turtas yra svarbus planetos deguonies šaltinis ir ne mažiau svarbus anglies monoksido absorbcijos iš planetos šaltinis. Be to, medžiai ir augalai taip pat yra svarbūs maisto ir vaistų šaltiniai.
Laipsniškas ir nuolatinis atogrąžų miškų naikinimas yra miško plotų deginimas žemės ūkio tikslais, medžių kirtimas medienai ir kitiems su mediena susijusiems gaminiams bei žemės valymas, kad būtų galima steigti gamyklas. Medžiai atogrąžų miškuose naikinami daug dažniau, nei vietoj jų pasodinami nauji medžiai, todėl atogrąžų miškai nuolat nyksta kasmet. Perdirbimo ir išsaugojimo ryšį galima matyti iš būdo, kuriuo susirūpinę žmonės visame pasaulyje bando valdyti medžių išteklius perdirbdami iš medžių pagamintus produktus. Tai apima tokius elementus kaip popierius, mediena ir susiję gaminiai. Tokios pastangos iš esmės sumažina poreikį kirsti naujus medžius šiems produktams gaminti, nes gaminiai gali būti pagaminti perdirbant ankstesnius, išmestus produktus.
Kitas perdirbimo ir tausojimo ryšys matomas vandens tausojimo srityje, kuria siekiama apsaugoti natūralius planetos vandens išteklius. Tas pats pasakytina ir apie išsaugojimo pastangas, nukreiptas į tinkamą žemės ūkio paskirties žemės valdymą taikant tinkamus žemės ūkio metodus, kuriais siekiama, kad žemė būtų kuo produktyvesnė, neišeikvojant maistinių medžiagų dirvožemyje. Tai ypač svarbu, nes sumažėja poreikis naikinti medžius, kad būtų vietos naujai ir derlingai žemės ūkio naudmenoms.