Koks yra pinigų politikos ir ekonomikos santykis?

Pinigų politikos ir ekonomikos ryšys yra tai, kad pinigų politika yra įrankis, naudojamas manipuliuoti ekonomika, siekiant tam tikrų laukiamų rezultatų. Pinigų politika paprastai apima tokius veiksnius kaip bendros pinigų pasiūlos ekonomikoje padidėjimas arba sumažėjimas vienu metu ir palūkanų normų didinimas arba sumažinimas. Paprastai centriniai bankai arba federalinių rezervų bankai yra atsakingi už tokius pokyčius, kurie paprastai yra pagrįsti tam tikrais ekonomikos rodikliais.

Pinigų politikos ir ekonomikos santykio pavyzdys – situacija, kai kelių verslo ciklų analizė atskleidžia infliacijos tendenciją. Verslo ciklai yra tiesiog nurodyti laikotarpiai, naudojami verslo veiklos trukmei padalyti, siekiant būti tam tikru atskaitos tašku ekonomistams ir kitoms susijusioms šalims. Vykdant pinigų politiką, verslo ciklas gali būti kas ketvirtis, kasmet arba pagrįstas bendru ketverių metų ekonominės veiklos apskaičiavimu. Verslo ciklo analizė parodys, ar yra kokia nors infliacija, ar ekonomika yra lėta. Jei per kelis verslo ciklus bus rodoma infliacija, centrinis bankas imsis pinigų politikos, skirtos infliacijai sumažinti.

Paprastai infliaciją skatina pernelyg aktyvi ekonomika, kurioje vartojimo lygis viršija gamybos ir tiekimo tempus. Ši tendencija veda į situaciją, kai per daug pinigų persekios per mažai prekių, todėl tokių prekių kainos kils. Siekdamas spręsti tokias neigiamas tendencijas, centrinis bankas gali nuspręsti sumažinti pinigų kiekį ekonomikoje apyvartoje. Šio sumažinimo tikslas – apriboti paklausos ir vartojimo tempą, taip atitinkamai sumažėjus infliacijai, kurią skatina paklausa. Tai sukuria ryšį tarp pinigų politikos ir ekonomikos, nes pinigų politika siekiama ištaisyti jaučiamą ekonomikos anomaliją.

Vienas iš būdų, kuriuo centrinis bankas gali sumažinti pinigų kiekį ekonomikoje, yra palūkanų normų didinimas. Logika tokia, kad padidinus palūkanų normas sumažės paskolų ir kitų kreditų paklausa dėl pernelyg didelių palūkanų normų. Taip pat bus sutaupyta daugiau bankų ir išleidžiama mažiau, nes koreliacinis palūkanų, mokamų už santaupas banke, padidėjimas. Atvirkščiai yra atvejis, kai ekonomika blanki. Tikėdamasis paskatinti išlaidas ir didinti ekonominę veiklą, centrinis bankas sumažins palūkanų normas, o tai taip pat rodo ryšį tarp pinigų politikos ir ekonomikos.