Plaučių fibrozės gydymas visų pirma skirtas atskiriems simptomams gydyti ir ligos progresavimo sulėtinimui, nes nėra veiksmingo ilgalaikio gydymo ar gydymo. Daugumai žmonių, sergančių šia liga, galiausiai prireiks plaučių transplantacijos, kad išgyventų. Ankstesnės gydymo galimybės gali apimti receptinių vaistų vartojimą, gyvenimo būdo pokyčius ir deguonies terapiją. Visus klausimus ar rūpesčius dėl individualių plaučių fibrozės gydymo metodų reikia aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Pradinėse ligos stadijose plaučių fibrozei gydyti dažnai rekomenduojama keisti gyvenimo būdą. Rūkančių pacientų paprastai prašoma mesti rūkyti, kad kuo ilgiau išsaugotų likusią plaučių funkciją. Valgyti sveiką, daug maistinių medžiagų turinčią mitybą ypač svarbu tiems, kurie serga plaučių ligomis, nes dažnai sumažėjęs apetitas. Kai kurie gydytojai gali rekomenduoti vakcinas nuo pneumonijos, kad išvengtų tolesnių komplikacijų.
Steroidiniai vaistai gali būti naudojami kartu su kitais receptiniais vaistais kaip plaučių fibrozės gydymo dalis. Šie vaistai neišgydo ligos, nors jie gali padėti valdyti simptomus ribotą laiką. Su šių vaistų vartojimu gali pasireikšti reikšmingas šalutinis poveikis, todėl prieš priimant sprendimą dėl tokio gydymo svarbu aptarti naudą ir riziką su gydytoju.
Deguonies terapija gali palengvinti kvėpavimą ir pagerinti daugelio žmonių, sergančių plaučių fibroze, gyvenimo kokybę. Kvėpavimo terapeutas gali būti paskirtas mokyti pacientą kvėpavimo pratimų, kurie gali padėti sustiprinti plaučius. Fizinė terapija taip pat gali būti naudinga, kad būtų galima sukurti saugią mankštos programą, atsižvelgiant į bendrą paciento sveikatą. Daugelis ligoninių taip pat teikia išteklius, pvz., konsultacijas, kad padėtų nukentėjusiam asmeniui ir šeimai išmokti susidoroti su galimai mirtina liga.
Paskutinis plaučių fibrozės gydymas dažnai yra plaučių persodinimas. Daugeliu atvejų paaukoti plaučiai paimami iš mirusio organų donoro, nors kartais priimami ir gyvi donorai. Kad būtų galima gauti gyvą donorą, turi būti bent du atitinkami donorai, kurių kiekvienas paaukotų po vieną sveikų plaučių dalį. Tada šios sekcijos chirurginiu būdu sujungiamos, kad būtų suformuotas naujas recipiento plautis, nepažeidžiant donoro sveikatos. Po plaučių persodinimo vaistų nuo atmetimo reikės kasdien visą likusį gyvenimą, kad organizmas neužpultų naujo organo.