Koks yra pratimų ir nuotaikos santykis?

Dešimtmečius mokslininkai teigia teigiamą ryšį tarp mankštos ir nuotaikos. Atrodo, kad pratimai veikia nuotaiką keliais būdais, daugiausia dėl cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, išsiskyrimo, kurie mažina skausmą ir pakelia nuotaiką. Fizinis aktyvumas teigiamai veikia keturių pagrindinių smegenų cheminių medžiagų, turinčių įtakos nuotaiką: epinefrino, serotonino, dopamino ir endorfinų, lygiui. Be to, mankšta skatina smegenų hipokampo srities smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) išsiskyrimą, kuris skatina naujų neuronų susidarymą ir pažeistų neuronų atstatymą. Kadangi tyrimai rodo, kad depresija sergančių asmenų hipokampas gali būti 15 procentų mažesnis nei įprastai, pagreitinta neurogenezė per pratimų sukeltą BDNF gali padėti gydyti klinikinę depresiją.

Epinefrinas yra cheminis pasiuntinys, atsakingas už organizmo „kovok arba bėk“ reakciją į pavojų ar stresą. Ši cheminė medžiaga išsenka esant lėtiniam stresui, nerimui ir badui, dažnai sukelia išsekimą, protinį nuovargį ir depresiją. Nors intensyvus pratimas skatina epinefrino išsiskyrimą, reguliarūs, vidutinio sunkumo pratimai su kaitaliojančia šviesa ir intensyviu krūviu sumažina cirkuliuojančio epinefrino kiekį. Tai palengvina parasimpatinės nervų sistemos, kuri tarpininkauja virškinimui, miegui, imuniniam atsakui ir kūno audinių atstatymui, funkciją. Tai taip pat sumažina širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį, kūno temperatūrą ir kortizolio kiekį – visa tai turi psichologinį raminamąjį ir energijos suteikiantį poveikį, paaiškindama iš dalies ryšį tarp pratimų ir nuotaikos.

Serotoninas yra pagrindinis neurotransmiteris, atsakingas už gerovės ir pasitenkinimo jausmą. Tyrimai parodė, kad depresija sergančių žmonių smegenų serotonino kiekis sumažėjo, o daugelis antidepresantų padidina serotonino kiekį. Žemas serotonino kiekis sukelia dirglumą, nuovargį ir nuotaiką. BDNF ne tik skatina neurogenezę, bet ir skatina serotonino gamybą ir signalizaciją, o tai savo ruožtu padidina BDNF išsiskyrimą. Šis sinergetinis ciklas gali būti esminis reikšmingo pratimų ir nuotaikos gerinimo ryšio komponentas.

Dopaminas padeda organizmui reguliuoti pabudimo ir miego ciklus. Dopamino disbalansas sutrikdo sveiką miegą ir sukelia nuovargį. „Jet lag“ yra dažnas dopamino disbalanso rezultatas, susijęs su kelionėmis per laiko juostas, prasta mityba ar badu, stresu ar nerimu. Smegenyse dopamino kiekis svyruoja sinchroniškai su serotonino kiekiu. Kadangi mankšta padidina serotonino kiekį, dopamino kiekis taip pat didėja, ypač reaguojant į vidutinio intensyvumo, ilgalaikį pratimą, o tai dar labiau iliustruoja ryšį tarp pratimų ir nuotaikos.

Endorfinai, natūralūs organizmo skausmą malšinantys opiatai, mažina fizinį ir psichinį skausmą ir sukelia tam tikrą euforiją. Šios cheminės medžiagos, kurias išskiria hipofizė, reaguodama į skausmą ar stresą, susijusį su fiziniu krūviu, sąveikauja su tais pačiais receptoriais kaip ir heroinas ar morfijus, mažina skausmą ir sukuria natūralų aukštą skausmą. Tyrimai rodo, kad endorfinai į smegenis išsilieja per 30 minučių nuo fizinio aktyvumo pradžios, o šis antplūdis didėja, kai mankštinatės. Nors endorfinai gali sukelti priklausomybę, panašiai kaip nikotinas ar morfinas, 30 minučių vėlavimas patenkinti pasitenkinimą, būtinas norint pasiekti aukštą rezultatą, sumažina priklausomybę sukeliančias mankštos savybes. Remiantis keletu apklausų, tik 15 procentų amerikiečių reguliariai užsiima saikingu fiziniu aktyvumu ir patiria euforišką pratimų poveikį bei nuotaikos gerinimą endorfinais.

Nors bet koks pratimas pagerina nuotaiką, pratimų tipas, kurį žmogus užsiima, labai skiriasi nuo jo poveikio smegenų cheminėms medžiagoms. Labai intensyvi veikla, tokia kaip sprintas, svorio kilnojimas ir intervalinės treniruotės, padidina epinefrino kiekį. Kita vertus, važinėjimas dviračiu, ilgų distancijų bėgimas, plaukimas ir kita veikla, kuriai reikia saikingų pastangų ilgesnį laiką, duoda daugiau nuotaiką gerinančių smegenų cheminių medžiagų. Smegenyse nuolat naudojami keliai stiprėja kiekvieną kartą, kai jie naudojami, todėl laikui bėgant neurocheminis atsakas į pratimus ir atitinkamas nuotaikos pakilimas tampa vis gilesnis.