Potrauminio streso sutrikimas (PTSD) yra sunkus nerimo tipas, atsirandantis po trauminio įvykio. Gydymui gali prireikti psichoterapinių metodų ir vaistų derinio. Sutrikimas gali sukelti reikšmingą funkcionavimo sutrikimą, taip pat fiziologinius smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, o tai gali turėti sudėtingą poveikį atminties formavimuisi, apdorojimui ir atsiminimui.
Kadaise žinomas kaip apvalkalo šokas, PTSD dažniausiai siejamas su kariais, išgyvenusiais kovines situacijas. Tiesą sakant, sutrikimas gali paveikti bet kurį asmenį po trauminio įvykio, kuris yra susijęs su numanoma grėsme fiziniam ar psichologiniam vientisumui. Galimi trauminiai įvykiai, susiję su PTSD, taip pat apima išžaginimą, lėtines ligas, fizinę ar psichologinę prievartą ir stichines nelaimes. Nerimo sutrikimo forma, PTSD, yra susijęs su daugybe simptomų, tokių kaip nemiga, padidėjęs budrumas, padidėjęs susijaudinimas, trauminio įvykio prisiminimai ir nuolatinis bet kokių stimulų, galinčių būti susiję su trauma, vengimu. Taip pat gali atsirasti izoliacijos, tirpimo ar pykčio jausmas.
Intensyvi baimė suaktyvina simpatinę nervų sistemą, o tai išskiria hormonus ir chemines medžiagas, kad paruoštų kūną kovai arba bėgimui. Šis procesas taip pat suaktyvina migdolinį kūną, smegenų limbinės sistemos dalį, kuri yra susijusi su prisiminimų, susijusių su emocinėmis reakcijomis, apdorojimu. Emocijų kupini prisiminimai lengvai pasiekiami prisiminimui. Nuolatinis pakartotinis traumos išgyvenimas ir sustiprėję emociniai trauminių įvykių prisiminimai būdingi PTSD. Suskaidytas traumos prisiminimas yra vienas iš galimų PTSD padarinių atminčiai.
PTSD poveikis atminčiai yra sudėtingas. Medicininiai tyrimai rodo, kad sunki psichologinė trauma gali sukelti fiziologinius smegenų pokyčius. Manoma, kad medialinė prefrontalinė žievė vaidina svarbų vaidmenį trumpalaikėje atmintyje. Jis taip pat reguliuoja ir slopina netinkamas emocijas, elgesį ir mąstymo modelius. Atrodo, kad ši smegenų sritis yra sutrikusi sergant PTSD. Migdolinis kūnas yra susijęs su prisiminimų, ypač susijusių su baime, konsolidavimu ir išmoktais baimės atsakais. Ši struktūra suaktyvinama sergant PTSD, sukeldama ir sustiprindama baimę, sukeliančią stimulą.
Kortizolis yra hormonas, kurį organizmas gamina reaguodamas į stresą. Sergantieji PTSD, susidūrę su stresinėmis situacijomis, paprastai išskiria daugiau kortizolio nei sveiki. Hipokampas yra smegenų struktūra, susijusi su ilgalaike atmintimi ir yra labai pažeidžiama kortizolio pertekliaus. Tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms, sergantiems lėtiniu PTSD, hipokampas praranda tūrį. Neaišku, ar tai negrįžtama, tačiau tai gali neigiamai paveikti mokymąsi ir atminties formavimąsi.
Sergantieji dažnai patiria įvairiapusį PTSD poveikį atminčiai. Antidepresantai ar anksiolitiniai vaistai kartais naudojami siekiant pagerinti simptomų kontrolę ir sumažinti PTSD poveikį atminties prisiminimui, susijusiam su trauminiais įvykiais ir naujų prisiminimų formavimu. Kiti gydymo būdai gali apimti kognityvinę elgesio terapiją ir akių judesių desensibilizavimą bei perdirbimą. Didelė dalis PTSD išgyvenusiųjų visiškai pasveiksta gydydami.