Klausimas apie religijos ir moralės ryšį yra tas, į kurį galima atsakyti pažvelgus į dviejų atskirų mąstymo mokyklų požiūrius. Viena mokykla laikosi nuomonės, kad religija neturi nieko bendra su morale, nes abi yra atskiros sąvokos. Kita mąstymo mokykla laikosi nuomonės, kad religija yra moralės pagrindas ir kad moralė negali klestėti, jei nėra religijos.
Tie, kurie nemato ryšio tarp religijos ir moralės, mano, kad žmonės, kurie nėra religingi, vis tiek gali būti moralūs. Jų argumentas yra tas, kad moralė kyla ne iš jokios religijos mokymo; veikiau moralė kyla iš prigimtinės būtinybės ir siekio socialinio darnumo tarp individų. Asmuo, neturintis religinių ryšių, žino skirtumą tarp teisingo ir neteisingo. Toks žmogus pasirinks pasielgti teisingai susiklosčiusioje situacijoje dėl tokių moralinių veiksmų būtinybės, kad visuomenė veiktų. Pavyzdžiui, net ir jokios religijos neišpažįstantys žmonės žino, kad beprotiškas kitų asmenų žudymas visuomenėje sukels tik anarchijos ir neteisėtumo būseną.
Kitos mąstymo mokyklos įsitikinimas yra tas, kad religija ir moralė yra persipynę, nes religija yra moralės pagrindas. Argumentas yra tas, kad religingi žmonės yra labiau moralūs ir mažiau linkę daryti netinkamus veiksmus nei žmonės, neturintys religijos. Šį tikėjimą galima įžvelgti kai kuriuose JAV įkūrėjų veiksmuose. Kai kurie iš šių veiksmų rodo, kad jie tikėjo, kad visuomenė, kurioje religija ir moralė yra susietos, padarys visuomenę geresnę. Pavyzdys yra Jungtinių Valstijų šūkio formuluotė: „In God We Trust“. Tai reiškia, kad tikėjimas ir tikėjimas aukštesne būtybe yra pagrindinis visuomenės kūrimo principas.
Kai kurie religiniai mokymai, padedantys užmegzti ryšį tarp religijos ir moralės, matyti iš mokymų apie ištikimybę ir svetimavimą. Dauguma religinių mokymų nesantuokinių santykių nepatvirtina; religingi žmonės gali būti santūresni dėl doktrinų, kurios jiems buvo įteigtos dėl jų tikėjimo. Religijos ir moralės įtaka visuomenei taip pat gali būti vertinama iš perspektyvos, kad dauguma religijų skatina ir skatina daugumą moralinių veiksmų. Pavyzdžiui, beveik visos religijos aukština savo šalininkus, kad jie būtų labdaringi tiems, kuriems nepasisekė.