Iš pažiūros nesunku manyti, kad tarp dievų, kuriuos garbino graikai, ir tų, kuriuos romėnai paskelbė palaimintaisiais, yra tik nedideli skirtumai. Dvylika svarbių dievų ir deivių stovėjo graikų Olimpo kalno viršūnėje. Romėnai taip pat sutelkė savo mitologiją į 12 labai panašių dievų ir deivių, todėl daugelis mokslininkų nusprendė, kad užkariavę Graikiją romėnai perėmė jų mitologiją ir pervadino pagrindinius veikėjus. Čia yra nemažai tiesos, tačiau yra ir keletas skirtumų, gilesnių nei paprastas vardo pakeitimas romėnų ir graikų mitologijos santykyje.
Graikai supynė daugybę istorijų apie Dzeuso, Apolono, Afroditės ir Arės nuotykius, be kita ko, nuo meilės romanų vienas su kitu iki meilės reikalų su žmonėmis, dėl kurių kilo herojų lenktynės. Jų mitologinės dievybės gyveno paslaptingoje visatoje, kuri vienu metu atrodė kaip šis pasaulis – nors ir buvo aukštai ant kalno – ir už jo ribų. Graikų pasakotojai dieviškuosius ryšius naudojo aiškindami gamtos ir istorinius įvykius bei pramogaudami. Graikų dievai ir deivės iš esmės buvo helenistinė muilo opera, kurioje kiekvienas naujas skyrius buvo paremtas ankstesniais.
Per 300 metų romėnų viešpatavimo laikotarpį romėnų ir graikų mitologija sutapo ir susiliejo. Romėnai atsinešė savo panteoną, bet juos suintrigavo turtinga Graikijos kultūra, sudėtinga visuomenė ir šlovingas menas. Visur, kur buvo galima užmegzti ryšį tarp graikų ir romėnų dievo ar deivės, romėnai troško jį užmegzti. Ankstyviausiu įsikūnijimu romėnų mitologija ir toliau leido dievybėms gyventi Olimpo kalne.
Laikui bėgant pradėjo ryškėti skirtumai tarp romėnų ir graikų mitologijos. Tai akivaizdu iš graikų Areso, karo dievo, ir jo romėniškos asmenybės Marso vaidmenų skirtumų. Aresas, senesnis iš jų, yra kerštingas, bauginantis, smurtinis ir fizinis. Įniršusią jo prigimtį sušvelnina sesuo Atėnė, kuri į karo žaidimą įneša strategiją, logiką ir lyderystę.
Romėnams Marsas buvo daugiafunkcis dievas, kuris vadovavo mūšio laukams ir žemės ūkio laukams. Kaip vaisingumo dievas, dalis šio darbo buvo paskleisti sėklą, kaip tai darė romėnai, išplėtę savo imperiją į žinomo pasaulio kampelius. Marsas apėmė graikų Atėnės meistriškumą karinėje strategijoje ir naudojo karą mažiau kaip tikslą savaime, o labiau kaip būdą taikai palaikyti. Kiti romėnų ir graikų mitologijos skirtumai buvo susiję tiek su subtilesniais 12 esminių dievų ir deivių asmenybės aspektais, tiek su jų teisėtų ir neteisėtų palikuonių kartomis.