Ryšys tarp bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pragyvenimo lygio slypi tame, kad BVP yra ekonominis įrankis pragyvenimo lygiui šalyje matuoti. Pragyvenimo lygis gali būti aukštas arba žemas, atsižvelgiant į BVP produkciją arba konfigūraciją regione. Yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie BVP ir gyvenimo lygio padidėjimo arba mažėjimo.
Vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos BVP ir gyvenimo lygiui, yra infliacijos poveikis, kai ekonomikoje yra pinigų perteklius. Tai veda į situaciją, kai pinigai praras savo vertę tiek, kad jų nebepirks tiek, kiek pirko anksčiau. Pavyzdžiui, jei keturių asmenų šeima praeityje galėjo nusipirkti pakankamai maisto prekių per mėnesį už 1,000 USD, dėl infliacijos tokia pinigų suma nupirktų mažiau bakalėjos nei anksčiau. Kai taip atsitiks, šeimai gali tekti padidinti mėnesines išlaidas bakalėjos prekėms, kad išlaikytų savo ankstesnį gyvenimo lygį, arba gali tekti sumažinti kai kurių prekių sąraše esančias prekes.
Kitas būdas, kuriuo BVP ir gyvenimo lygis yra susiję, yra situacijoje, kai per didelė produktų paklausa sukelia trūkumą. Lygiai taip pat, kaip tai neigiamai atsilieps BVP, taip pat neigiamai paveiks piliečių gyvenimo lygį. Susidarius tokiai situacijai, BVP lygis gali pakilti iki netvaraus lygio, o tai dažnai rodo, kad jos pavyzdžiu seks depresija, jei nieko nebus daroma siekiant sumažinti dideles išlaidas.
Tokiais atvejais vyriausybė gali siekti sumažinti per didelę paslaugų ir galutinių prekių paklausą įvesdama draudžiamąsias palūkanų normas. Padidėjusios palūkanų normos paprastai mažina galutinių produktų paklausą, todėl vartotojai reaguoja – skolinasi mažiau pinigų iš bankų ir kitų kredito įstaigų. Tai gali turėti įtakos tam tikrų vartotojų bazės grupių, kurios daugumai pirkinių priklauso nuo kredito ir paskolų, gyvenimo lygiui.
BVP ir gyvenimo lygis yra susiję ir ta prasme, kad jei BVP augimas nebus stebimas, tai gali sukelti nuosmukį. Ekonomikos ciklais nuosmukis dažniausiai seka ekonomikos pakilimą. Kai yra recesija, krenta ir BVP, ir pragyvenimo lygis.