Ryšys tarp chemoterapijos ir infekcijos yra susijęs su kūno kaulų čiulpų sveikata. Cheminis vėžio gydymas gali slopinti baltųjų kraujo kūnelių funkcionavimą kaulų čiulpuose, todėl bus sunkiau kovoti su infekcija. Chemoterapija ir infekcijos rizika gali būti sprendžiama naudojant antimikrobinius vaistus, skirtus užkirsti kelią infekcijai, ir vaistus, stabilizuojančius baltųjų kraujo kūnelių skaičių. Gydytojai paprastai nurodo pacientams, kaip išvengti infekcijos rizikos chemoterapijos gydymo metu.
Baltųjų kraujo kūnelių skaičius paprastai mažėja praėjus savaitei iki 10 dienų po chemoterapijos, ypač po pirmojo gydymo etapo. Chemoterapija ir infekcijos simptomai gali kelti rimtą pavojų, jei baltųjų kraujo kūnelių skaičius sumažės pavojingai. Infekcija gali atidėti tolesnį vėžio gydymą arba reikalauti mažesnės chemoterapijos dozės.
Žmogaus kūnas gamina penkių tipų baltuosius kraujo kūnelius, kad reguliuotų imuninės sistemos veiklą. Chemoterapija ir infekcijos rizika priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant tai, kaip sumažėja baltųjų kraujo kūnelių skaičius, kiek laiko jie išlieka maži, ir paveiktų baltųjų kraujo kūnelių tipą. Naudojama chemoterapijos rūšis taip pat gali turėti įtakos infekcijos vystymuisi. Infekcija dažniausiai atsiranda burnoje, žarnyne, lytiniuose organuose arba ant odos paviršių.
Raudonieji kraujo kūneliai, pernešantys deguonį visame kūne, taip pat gali būti pažeisti chemoterapija. Kai kuriems pacientams, sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių skaičiui, lengvai atsiranda mėlynių arba kraujuoja per nosį ar burną. Kraujas šlapime ir tamsios išmatos kartu su raudonu odos bėrimu taip pat gali rodyti mažą raudonųjų kraujo kūnelių skaičių.
Infekcija yra tik vienas iš galimų vėžio gydymo šalutinių poveikių. Dažni skundai yra pykinimas ir vėmimas bei apetito praradimas, dėl kurio gali sumažėti svoris. Gydymo metu pacientai gali susirgti anemija, viduriuoti ar užkietėti. Kaulų čiulpų funkcijos slopinimo požymiai yra nuovargis, greitas širdies plakimas ir dusulys.
Net nedidelis karščiavimas gali signalizuoti apie infekciją vėžiu sergantiems pacientams. Simptomai gali būti panašūs į gripą: šaltkrėtis, kūno skausmai, prakaitavimas ir skausmas. Jei išsivysto kvėpavimo takų infekcija, pacientai gali išspjauti žalius arba geltonus skreplius. Odos infekcija gali pasirodyti raudona ir patinusi, o palietus jaustis karšta.
Gydytojai paprastai rekomenduoja dažnai plauti rankas, kad būtų išvengta chemoterapijos ir infekcijų valdymo. Didelės minios ir sergančių šeimos narių bei draugų vengimas taip pat gali padėti sumažinti riziką, ypač gripo sezono metu. Įpjovimus reikia išvalyti ir uždengti, kad būtų išvengta bakterinės infekcijos. Mėsa turi būti gerai išvirta, kad apsisaugotų nuo virškinimo trakto infekcijos. Jei atsiranda infekcija, gydytojai dažniausiai skiria antibiotikų.