Ryšys tarp dėmesio ir sąmonės yra intymus. Nors šie psichologiniai terminai neoficialioje kalboje ir raštu kartais vartojami kaip sinonimai, jie labai skiriasi. Paprasčiausiai sąmonė yra sąmoningumo būsena. Kita vertus, dėmesys reikalauja, kad smegenų apdorojimo pajėgumas būtų sąmoningai nukreiptas į gaunamos, konkuruojančios informacijos filtravimą arba atskyrimą.
Paprasčiausia, fiziologiškai kalbant, sąmonė yra budrumo arba nesąmoningumo būsena. Sąmonė nuo pasąmonės skiriasi ir tuo, kad žmogus, esantis sąmonės būsenoje, gali tiesiogiai prieiti ir pranešti apie savo psichinius išgyvenimus. Veikiančiam žmogui sąmonė yra normali, natūrali būsena, ir paprastai jai pasiekti nereikia jokių pastangų.
Dėmesį geriausiai iliustruoja klasikinis „kokteilių vakarėlio fenomenas“, kuris parodo, kaip žmogus, pilname kalbančių žmonių, gali susikoncentruoti į vieną pokalbį. Norint pasiekti dėmesį, reikia ir sąmonės, ir pastangų. Kitaip tariant, žmogus gali būti visiškai sąmoningas, bet nekreipti dėmesio, bet negali būti ir nesąmoningas.
Kognityvinė psichologija yra psichologijos šaka, tirianti aukštesniuosius psichinius procesus, tokius kaip dėmesys, sąmonė, mąstymas, kalba ir atmintis. Būtent šioje disciplinoje galima lengviausia diskutuoti apie ryšį tarp dėmesio ir sąmonės. Kalbant apie dėmesį, kognityviniai psichologai siekia apibrėžti, kada prasideda ir baigiasi filtravimo procesas ir kada yra įtraukiamas selektyvus dėmesys. Ištverminga sąmonė gali būti laikoma be pastangų ir begalybės tol, kol žmogus yra visiškai pabudęs, tačiau nuolatinį, budrų dėmesį ilgiau nei 20 minučių išlaikyti labai sunku. Kognityviniai psichologai riboja sąmonę, pabrėždami, kad sąmonė gali būti apribota iki tam tikrų apdorojimo lygių.
Vyksta nemažos mokslinės diskusijos dėl teorinio dėmesio ir sąmonės ryšio, o daugelis teorijų aiškiai prieštarauja. Pavyzdžiui, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad dėmesys ir sąmonė yra skirtingi dalykai, kai kurie teigia, kad be dėmesio sąmoningas suvokimas neįmanomas. Kiti teigia, kad dėmesys galimas be sąmonės ir teigia, kad eksperimentiniai duomenys patvirtina jų teiginius.
Tam tikru mastu skirtingos teorijos, kad ir kokios įdomios ir vertingos būtų, yra argumentai dėl semantikos. Praktiniu ar pasauliečio požiūriu ryšys tarp dėmesio ir sąmonės yra tarsi skirtumas tarp išsklaidytos ir sutelktos šviesos. Žmogus gali sąmoningai įjungti žibintuvėlį, kad pamatytų, kas yra tamsioje vietoje, tada sufokusuoti šviesos spindulį, kad atidžiau pažvelgtų į tai, kas patraukė jo dėmesį.