Metabolizmas yra cheminis procesas, kurį organizmas naudoja, kad suskaidytų medžiagas, tokias kaip maistinės medžiagos ir kalorijos, iš maisto ir panaudotų energijai bei atstatymui. Normalios medžiagų apykaitos sutrikimas, dėl kurio atsiranda nutukimas ir nepageidaujamas svorio padidėjimas, dažnai priskiriamas medžiagų apykaitos sutrikimui. Dažniausias medžiagų apykaitos sutrikimo simptomas yra cukrinis diabetas, kai organizmas negali efektyviai metabolizuoti, skaidyti ar panaudoti cukraus iš kraujyje gaunamos energijos. Diabetas ir medžiagų apykaitos sutrikimai dažnai eina koja kojon ir yra gydomi daugeliu tų pačių metodų, tokių kaip dieta, mankšta ir insulino terapija.
Pirmasis ryšys tarp diabeto ir medžiagų apykaitos sutrikimų yra tas, kad asmenys, kenčiantys nuo bet kurios būklės, dažnai turi antsvorio ir kaupia kenksmingus riebalus aplink vidurinę dalį. Kai organizme kaupiasi riebalų perteklius, tai dažnai atsiranda tiek dėl kalorijų pertekliaus, tiek dėl neefektyvaus tų kalorijų naudojimo. Jei maistas susideda iš angliavandenių, kalorijos iš tų angliavandenių suskaidomos į gliukozę, kurios ląstelės trokšta ir klesti išnaudodamos energiją. Tačiau antsvoris neleidžia taip nutikti, nes riebalų perteklius neleidžia ląstelėms tinkamai reaguoti į hormoną, vadinamą insulinu.
Insulinas yra hormonas, padedantis gliukozės angliavandenius patekti į kūno ląsteles, kad jie būtų naudojami energijai gauti. Tiek cukriniu diabetu, tiek medžiagų apykaitos sutrikimais šios ląstelės nenormaliai reaguoja į insulino poveikį ir negali priimti šios energijos. Gliukozės perteklius, jei nenaudojamas energijai ląstelių metabolizme, kaupiasi kaip riebalai ir toliau didina nejautrumą insulinui bei cukraus kiekio kraujyje nestabilumą. Daugelis pacientų, sergančių cukriniu diabetu ir medžiagų apykaitos sutrikimais, dažnai patiria energijos ir motyvacijos trūkumą dėl neefektyvaus energijos, gaunamos iš maisto, naudojimo.
Kadangi diabetas ir medžiagų apykaitos sutrikimai yra glaudžiai susiję, daugiausia dėl to, kad diabetas dažnai yra medžiagų apykaitos sutrikimo simptomas, abiejų gydymo būdai yra gana panašūs. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, o dažnai ir medžiagų apykaitos sutrikimų turintys pacientai, prieš valgį arba po jo į kraują suleidžia insulino, kad padidintų gliukozės patekimo į ląsteles veiksmingumą. Pratimai taip pat yra svarbus komponentas gydant abu sutrikimus, nes tai padeda sumažinti susikaupusius riebalus ir padidinti insulino jautrumą ląstelėms. Padidėjęs skaidulinių angliavandenių kiekis, pavyzdžiui, iš daržovių, taip pat gali sukelti lėtesnį cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, todėl daugumai pacientų gali būti naudinga tinkama dieta, kurioje vengiama cukraus ir rafinuotų angliavandenių.