Kortizolis yra natūralus hormonas, kurį į organizmą išskiria antinksčiai. Šios hormonus išskiriančios liaukos yra ant kiekvieno inksto. Koreliacija tarp kortizolio ir depresijos yra gerai dokumentuota medicininiuose tyrimuose, o tie, kurie kenčia nuo klinikinės depresijos, dažnai gamina per daug kortizolio. Sveikų žmonių kortizolio kiekis kraujyje natūraliai svyruoja, tačiau daugelis sergančiųjų depresija šių natūralių svyravimų nepatiria. Kovai su šia depresija dažnai naudojami vaistai, o konsultacijos dažnai siūlomos padėti pacientui išmokti susidoroti su emocijomis, kylančiomis iš depresijos.
Ryšys tarp kortizolio ir depresijos yra maždaug pusėje tirtų pacientų. Paprastai kortizolio lygis yra didžiausias ryte ir ankstyvą dienos dalį, o nakties metu jis išsilygina. Daugeliui pacientų, sergančių klinikine depresija, šie kortizolio kiekiai nemažėja per dieną. Dėl šio hormono pertekliaus pacientas gali jaustis liūdnas, vienišas ir prislėgtas. Pacientas taip pat gali patirti energijos ar motyvacijos trūkumą. Mintys apie savižudybę taip pat dažnai pasitaiko depresija sergantiems pacientams.
Kitas kortizolio ir depresijos ryšys gali būti kitaip nepaaiškinamas svorio padidėjimas. Kadangi kortizolis padeda kontroliuoti medžiagų apykaitą, dėl hormonų disbalanso pacientas gali priaugti svorio arba labai apsunkinti svorio metimą. Pacientui, kenčiančiam nuo depresijos dėl šio disbalanso, svorio problemos dažnai padidina paciento jau patirtą beviltiškumo jausmą.
Stresas yra neabejotinas priešas, susijęs su kortizoliu ir depresija. Kai žmogus jaučia stresą, padidėja kortizolio gamyba, todėl atsiranda tai, kas paprastai vadinama „kovok arba bėk“ reakcija. Padidėjus energijos lygiui, dažnai atsiranda noras valgyti, kad organizmas pasipildytų degalų. Tai gali sukelti pirmiau minėtas svorio problemas. Dėl šios perteklinės kortizolio gamybos taip pat gali padidėti riebalų kaupimasis pilvo srityje.
Kai žmogus pradeda nuolat jausti depresiją, labai svarbu kreiptis į gydytoją. Norint patikrinti ryšį tarp kortizolio ir depresijos, galima atlikti kraujo tyrimus. Receptiniai vaistai dažnai gali padėti sumažinti kai kuriuos depresijos simptomus, tokius kaip nemiga ir mažas energijos lygis. Taip pat gali būti paskirti vaistai, gerinantys nuotaiką. Konsultacijos ar prisijungimas prie vietinės paramos grupės taip pat gali būti naudingas mokantis naujų metodų, kaip įveikti depresijos jausmus tiek pacientui, tiek slaugytojui.