Yra keletas sąsajų tarp kritinio mąstymo ir rašymo, įskaitant turinio parinkimą, informacijos pateikimą, redagavimą, skaitytojo vertinimą ir papildomų minčių bei darbų skatinimą. Dažnai rašytojai ir skaitytojai sąmoningai nežino apie šias nuorodas. Žmonės gali būti išmokyti, kokie yra šie ryšiai, ir gali pratinti kritiškai mąstyti dirbdami su raštu. Ekspertai sutinka, kad kritiškas mąstymas rašant ar skaitant paprastai neatsiranda savaime, todėl tai yra šiek tiek įgytas įgūdis.
Pirmasis kritinio mąstymo ir rašymo susiejimo būdas yra turinio parinkimas. Kai žmogus turi ką nors parašyti, jis turi rinkti duomenis arba iš atminties, arba atlikdamas papildomus tyrimus. Šio proceso metu jis turi nuspręsti, kokia informacija yra susijusi su rašymo tema, naudodamas konkrečius kriterijus, racionaliai nurodydamas, ką įtraukti.
Net kai žmogus žino, kad turinys yra aktualus, jis turi nuspręsti, kaip pateikti informaciją. Tai apima mąstymą apie tai, kas būtų logiškiausia ir aiškiausia. Tai taip pat gerokai viršija pagrindines sintaksės, gramatikos ir organizavimo taisykles, tačiau atsižvelgiant į daugybę kultūrinių konstrukcijų, dėl kurių žmogaus idėjos ar žodžiai gali pasirodyti kitaip, nei numatyta. Rašytojai turi žinoti, kaip jie sukasi savo kūrinius ir kokius žodžius pasirenka. Tai, kad „geriausias“ informacijos pateikimo būdas yra subjektyvus, leidžia vienam rašytojui skirtis nuo kito, o skirtingi literatūriniai „balsai“ iš esmės yra skirtingų kritinio mąstymo ir rašymo kelių įrodymas.
Redagavimo procesas yra dar vienas kritinio mąstymo būdas, susijęs su rašymu. Šiuo rašymo laikotarpiu žmogus turi pagalvoti, kokie duomenys yra svarbiausi, išskirti svarbiausius elementus, kad galėtų atlikti pjūvius. Kartais redaguojant atsiranda naujų perėjimų ar jungčių poreikis, todėl rašytojas turi galvoti apie būdus, kaip vieną skyrių lengvai pereiti į kitą, kai tik bus iškirpti. Šis procesas yra būtinas norint tiksliai ir švariai rašyti.
Kritinis mąstymas ir rašymas taip pat susieja per skaitytojo vertinimą. Skaitydamas žmogus remiasi savo žiniomis ir patirtimi, kad įsitikintų, ar tai, ką rašytojas sako, turi prasmę, net jei pateiktos idėjos yra šiek tiek fantastiškos. Jei tai neturi prasmės, rašytojas gali prarasti skaitytojo pasitikėjimą. Skaitytojai taip pat gali pagalvoti apie tai, dėl ko rašymas buvo ypač įtikinamas arba emociškai ar pažintiškai skatinantis. Skaitytojai naudoja kritinį mąstymą, kad galėtų numatyti, kur rašytojas eis su darbu.
Paskutinis būdas susieti rašymą ir kritinį mąstymą yra papildomos kūrybinės minties skatinimas. Kiekvienas raštas turi daug mažesnių idėjų, scenų ar veikėjų, kuriuos rašytojas gali išplėsti. Pabaigęs raštą arba baigęs skaityti, žmogus gali pagalvoti apie papildomus kelius, kuriais vadovaudamasis pradine medžiaga. Tokiu būdu meninis rašymas duoda daugiau meninio rašymo.