Narcisizmo ir meilės santykį galima panagrinėti iš dviejų pusių. Narcisizmą galima nagrinėti iš sutrikimui būdingos meilės sau požiūriu. Į tai taip pat galima žiūrėti iš jo poveikio narciziškai asmenybei ir kitiems žmonėms, su kuriais jis gali turėti santykių. Narcisizmas yra sutrikimas, kai žmogus myli save, neįtraukdamas kitų. Tai psichikos būklė, žinoma kaip narcisistinis asmenybės sutrikimas. Sutrikimo požymiai apima tokius rodiklius kaip didelis įsisavinimas, didžiulis ego ir ryškus nenoras eiti į kompromisus.
Narcisizmo ir meilės santykis su savimi reiškia besaikę narcizo meilę sau. Narcisizmą gali sukelti daugybė veiksnių. Žmonės, kurie vaikystėje buvo mėgiami ir pernelyg nuolaidžiavo, gali užaugti manydami, kad taip ir turi būti. Jie gali manyti, kad pasaulis egzistuoja tik tam, kad jiems patiktų, ir jie gali neštis šį tikėjimą į išorinį pasaulį. Kai kurios narcisizmo rūšys kyla dėl esminio savigarbos stokos. Kartais žmonės, kuriems trūksta savigarbos, gali bandyti kompensuoti šį faktą, bandydami jį valdyti kitiems arba elgdamiesi taip, tarsi jie būtų visatos centras. Tai tiesiog dėmesio siekiantis triukas, siekiant kompensuoti tai, kad jie netiki savimi.
Savigarbos stoka kyla dėl savęs nepriėmimo, o tai gali būti dėl netinkamumo jausmo. Žmonės, kurie nepriima savęs tokių, kokie yra, nemyli savęs. Šį nemeilės sau trūkumą gali užmaskuoti nuolatinis kitų pagyrimų ir pagyrimų ieškojimas. Narcisizmo ir meilės poveikis taip pat gali būti matomas iš narcizo santykių su kitais žmonėmis. Asmeniui, kuriam trūksta savigarbos, gali būti sunku atsiverti kitiems. Narcizas, kuris nuolat ieško pagyrimų ir pagyrimų, nepastebės savo netinkamumo pasiūlyti žmonėms meilę.
Narcisizmas taip pat gali priversti žmogų, kuris yra tiesiog neįtikėtinai tuščias ar susikoncentravęs į save, negebėti užjausti kitus. Toks žmogus yra taip vertinamas savo svarbos, kad negali egzistuoti ir narcisizmas, ir meilė kitiems žmonėms. Dėl to tokiems narcizams sunku mylėti kitus žmones.