Nerimo jausmas ir nuotaikų kaita yra susiję, nes, pasak specialistų, dažnai proto vaizduotės kurą deginantis nerimas gali prisidėti prie blogos nuotaikos, ypač jei žmogus yra pavargęs. Nuotaikos, trunkančios tam tikrą laiką ir turinčios fiziologinį komponentą, yra pagrindiniai jausmai, kurie yra mažiau intensyvūs nei emocijos. Lėtinio nerimo ir nuotaikų svyravimų sąveika gali sukurti neigiamą ciklą, turintį įtakos psichinei gerovei, todėl svarbu išanalizuoti įsisenėjusius mąstymo modelius, turinčius įtakos nerimui ir nuotaikoms.
Skirtingai nuo stiprios emocijų baimės, kuri yra atsakas į realią grėsmę, pavyzdžiui, darbo praradimą ar fizinį smurtą, nerimas ne visada yra griežtai susietas su realia gyvenimo patirtimi. Nerimas dažnai kyla dėl neigiamų minčių modelių, susijusių su būsimais, iliuziniais įvykiais. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nerimo, įkyriai per daug numato problemas ir įsivaizduoja blogiausias įvykio pasekmes. Laikui bėgant nežabotos neigiamos mintys ir nerimas alina kūną, o nuovargio ir įtampos derinys gali sukelti neigiamą nuotaiką ir nuotaikų svyravimus.
Iš dalies atsižvelgiant į kūno biologinius ritmus, nuotaikos, tokios kaip nerimas, dažnai yra nespecifinės ir gali būti pagrįstos tikra patirtimi. Pavyzdžiui, kadangi dauguma žmonių ryte turi didesnį energijos lygį, jie labiau linkę būti optimistiškai nusiteikę ir labiau pasitikintys savimi, kai svarsto sudėtingą problemą. Ta pati problema gali būti matoma pesimistiškesnėje šviesoje vėliau dienos metu, kai žmogaus natūralus kūno ritmas susilpnėja ir atsiranda nuovargis.
Ryšys tarp nerimo ir nuotaikų gali būti vertinamas kaip: „Kas buvo anksčiau, višta ar kiaušinis? ciklas. Tęsiantis arba didžiulis nerimas gali varginti ir sukelti blogą nuotaiką. Žinoma, neigiamos nuotaikos gali prisidėti prie nuovargio ar miego problemų ir sukelti dar daugiau nerimo.
Kai kurie ekspertai mano, kad būdas išeiti iš nerimo ir nuotaikos spąstų yra ugdyti sveiką mąstymą ar pažinimo modelius. Jie tiki, kad visi jausmai yra minčių ir to, kaip mes, žmonės, rezultatas. Daug kartų šie mąstymo modeliai turi ribotą tikrovės pagrindą. Kai kurių ekspertų teigimu, pirmasis žingsnis kontroliuojant neigiamas nuotaikas gali būti supratimas apie ryšį tarp nerimo ir nuotaikų svyravimų, taip pat kaip neigiamos mintys gali sukelti nereikalingą įtampą ir net depresiją.
Tinkamas poilsis taip pat yra labai svarbus norint įveikti lėtinį nerimą ir nuotaikų svyravimus. Miego trūkumas gali sukelti emocinį dirglumą, prastą koncentraciją ir susilpnėjusią imuninę sistemą. Vengti per daug kofeino, ypač vėliau dieną, ir praktikuoti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip meditacija, taip pat gali padėti gerai pailsėti.