Yra daug sąsajų tarp nerimo ir pykinimo, ir priklausomai nuo atvejo, kiekvienas iš jų gali paskatinti kitą. Dažniausias scenarijus yra toks, kad žmonės, patiriantys nerimą ar stresą, praneša, kad dėl to pykina, arba jie patiria kitus virškinimo trakto simptomus, tokius kaip rėmuo, viduriavimas ar padidėjęs vidurių pūtimas. Jei nerimas yra labai sunkus, be šių kitų skrandžio simptomų žmonės gali pradėti vemti. Neabejotinai yra ryšys tarp to, kaip veikia protas ir kaip reaguoja skrandis.
Nerimas, panikos priepuoliai ar stresas bet kokia forma rodo tam tikrų smegenų neurotransmiterių padidėjimą. Visų pirma, padidėja adrenalino kiekis, kuris įvairiai veikia likusį kūną. Be nerimo ir pykinimo, adrenalinas gali sukelti greitą kvėpavimą, prakaitavimą, padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį ir kitus simptomus.
Be to, adrenalinas linkęs padidinti skrandžio rūgšties kiekį, o tai paaiškina jo ryšį su įvairiais skrandžio simptomais. Be to, padidėjęs budrumas, lydimas perteklinio adrenalino kiekio ir kovos/bėk atsako, skatina žmones geriau suvokti savo virškinimo trakto sistemos simptomus. Nedidelis pykinimas gali jaustis daug blogesnis nei įprastai.
Žmonės, kurie didžiąją laiko dalį patiria stresą, gali dažnai jausti nerimą ir pykinimą. Tiesą sakant, kai kurie žmonės mažiau suvokia, kad patiria stresą, o pykinimas yra tik simptomas. Keletas tyrimų rodo, kad žmonės, pranešantys apie lėtinio pykinimo simptomus, turėtų būti tikrinami dėl nerimo sutrikimų ir depresijos, nes didelė dalis jų sirgs viena arba abiem iš šių būklių. Šie tyrimai taip pat rodo, kad svarbu nesumažinti ryšio tarp streso smegenyse ir streso žarnyne, nes jie yra glaudžiai susiję.
Tarp nerimo ir pykinimo yra keletas kitų sąsajų. Kartais nerimo gydymas sukelia pykinimą. Tai ypač atsitinka, kai vartojami antidepresantai, tokie kaip serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), o kai kurie SSRI sukelia šalutinį poveikį dažniau nei kiti. Tai reiškia, kad kai kuriems žmonėms, vartojantiems SSRI, nerimo simptomai mažėja, o pykinimo simptomai didėja. Tokiu atveju žmonės gali pasikalbėti su gydytojais apie kitus vaistus, kurių šalutinio poveikio, pvz., pykinimo, rizika yra mažesnė.
Kitas nerimo ir pykinimo ryšys yra tada, kai pykinimas sukelia nerimą. Jei žmonės bijo rūgštaus skonio burnoje, pykinimo ar vėmimo, jie gali nusiminti ir sunerimti, jei atsiranda pykinimas. Toks stresas gali pabloginti skrandžio simptomus ir padidinti tikimybę, kad žmogus vems, nes gali paskatinti kovos/bėk reakciją, o tai neigiamai veikia virškinamąjį traktą. Siūloma, kad žmonės, kurie nuolat bijo pykinimo ar vėmimo, ieškotų gydymo būdų, kaip tai įveikti; kitu atveju kiekvienas pykinimo priepuolis gali būti slidus šlaitas iki didelio nerimo ir stiprėjančio pykinimo ar vėmimo.