Paprasčiausia prasme ryšys tarp neurotransmiterių ir nuotaikos yra „priežasties ir pasekmės“ ryšys, kai neurotransmiteriai gali sukelti tam tikras nuotaikas ar emocijas. Konkretus neurotransmiterių tipas ir kiekis yra labai svarbūs veiksniai, įtakojantys, kokią nuotaiką žmogus gali patirti. Be poveikio emocijoms, neurotransmiteriai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį nervų sistemoje, nes iš esmės jie yra pasiuntiniai, bėgantys į smegenis ir įvairias kūno dalis ir iš jų.
Yra keletas neuromediatorių tipų ir juos galima priskirti tiesiog „žadinamųjų“ arba „slopinančių“ kategorijai, nes jie gali susieti su tam tikrais receptoriais ir sukelti tam tikras nuotaikas. Kaip rodo terminai, jaudinantys neurotransmiteriai „sužadina“ arba stimuliuoja smegenis, sukeldami aktyvesnes, nors nebūtinai teigiamas emocijas. Vienas sužadinamųjų neurotransmiterių pavyzdžių būtų adrenalinas, kuris dažnai siejamas su energingumu ir širdies susitraukimų dažnio padažnėjimu. Dopaminas yra dar vienas sužadinantis neuromediatorius, kurį smegenys išskiria po to, kai žmogus užsiima malonia veikla, tokia kaip valgymas, mankšta ar romantiškas pasimatymas. Be neuromediatorių ir nuotaikos susiejimo, atmintis, mokymasis ir dėmesys taip pat yra svarbūs procesai, kuriuos veikia šie neurotransmiteriai.
Kita vertus, slopinamieji neurotransmiteriai kontroliuoja sužadinančius neurotransmiterius ir nuotaiką bei „slopina“ pastariesiems neurotransmiteriams siųsti per daug signalų, o tai ramina nuotaiką. Vienas iš šių neuromediatorių yra gama amino sviesto rūgštis (GABA), padedanti neuronams iš naujo stabilizuotis po to, kai jie gauna sužadinamųjų neuromediatorių ir nuotaikos šuolį, dėl ko sumažėja nerimo ir streso lygis. Kitas slopinantis neuromediatorius yra serotoninas, kurio pakankamas kiekis skatina laimės ir ramybės jausmą bei paruošia organizmą nusiraminti miego valandomis.
Neuromediatorių ryšys su nuotaika yra labai svarbus elementas ne tik žmogaus fiziologinei sveikatai, bet ir psichologinei savijautai. Svarbiausias yra pakankamas ir subalansuotas neuromediatorių kiekis. Pavyzdžiui, per daug sužadinančių neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir adrenalinas, gali sukelti šizofreniją ir nemigą, nes jie dažnai per daug stimuliuoja smegenis. Kita vertus, mažas slopinančių neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, kiekis dažnai pastebimas žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos, nerimo priepuolių ir obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS).
Siekdami kovoti su nereguliariu neuromediatorių kiekiu ir nuotaikomis, ypač kai jie pereina į psichologinius sutrikimus, gydytojai dažnai skiria vaistus, tokius kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), kartu su tam tikra konsultacija ir elgesio terapija. Sveikas gyvenimo būdas taip pat labai svarbus, nes maistas ir mankšta gali paskatinti neuromediatorių išsiskyrimą. Pavyzdžiui, valgant sveikus baltymus, tokius kaip žuvis, pienas ir paukštiena, gali padidėti dopamino kiekis, o mankšta gali signalizuoti, kad smegenys išskiria daugiau serotonino ir adrenalino.