Ryšys tarp neutropenijos ir chemoterapijos yra tas, kad chemoterapija gali sukelti neutropeniją. Neutropenija yra kraujo sutrikimas, kuriam būdingas neįprastai mažas neutrofilų skaičius. Neutrofilai, kurie yra pagrindinis įgimtos imuninės sistemos komponentas, yra pagrindinė apsauga nuo bakterijų kraujyje, užkertant kelią infekcijai. Chemoterapija taikoma vėžio, autoimuninių ir uždegiminių ligų gydymui, taikant vaistus, kurie yra selektyviai toksiški konkrečiam mikroorganizmui, virusui ar bakterijai.
Neutropenija yra dažnas chemoterapijos šalutinis poveikis, ir maždaug pusė pacientų, kuriems taikomas šis gydymas, patiria ryšį tarp neutropenijos ir chemoterapijos. Chemoterapiniai agentai atakuoja greitai besidalijančias ląsteles, tokias kaip vėžinės ląstelės, ir trukdo DNR gamybai. Tai taip pat veikia normalias ląsteles, tokias kaip neutrofilai. Chemoterapija sumažina neutrofilų, kuriuos gamina kaulų čiulpai, skaičių, todėl atsiranda chemoterapijos sukelta neutropenija (CIN).
Chemoterapijos metu neutrofilų skaičius paprastai pradeda mažėti maždaug po savaitės kiekvieno gydymo ciklo metu, o žemiausią tašką pasiekia praėjus maždaug 14–XNUMX dienų po ciklo pabaigos. Paprastai kaulų čiulpai vėl pradės gaminti normalią neutrofilų gamybą, o lygis padidės ir pasieks normalų lygį po trijų ar keturių savaičių. Pasiekus normalų lygį, galima skirti tolesnius chemoterapijos ciklus. Imuninė sistema yra slopinama, todėl šiuo laikotarpiu pacientui paprastai skiriami antibiotikai.
CIN yra neutropenijos ir chemoterapijos ryšio pavyzdys, ir tai atsiranda, kai chemoterapija sumažina neutrofilų skaičių žemiau priimtinos normalios apatinės ribos – 2,500 mikrolitre arba 1,500 viename mikrolitre tarp juodaodžių ir Artimųjų Rytų kilmės žmonių. Absoliutus neutrofilų skaičius 1,000–1,500 viename mikrolitre priskiriamas lengvajai neutropenijai, 500–1000 – vidutinio sunkumo, o mažesnis nei 500 – sunkios formos. Dėl to pacientui padidėja bakterinės infekcijos rizika, kuri, priklausomai nuo sunkumo, gali būti pavojinga gyvybei.
CIN simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, sepsis, burnos opos ir gerklės skausmas. Kiti simptomai yra viduriavimas, paraudimas ir (arba) skausmingas patinimas aplink žaizdos vietas. Infekcija dažnai atsiranda nuo bakterijų, kurios jau yra ant odos ir žarnyne, pavyzdžiui, stafilokokų, kurios normaliomis imuninėmis sąlygomis nesukeltų infekcijos. CIN diagnozuojamas atliekant pilną kraujo tyrimą, kuris apima diferencinį baltųjų kraujo kūnelių skaičių ir identifikuoja neutrofilų procentą. Kartais, siekiant nustatyti konkrečią priežastį, atliekama kaulų čiulpų biopsija.
CIN gydymas gali apimti antibiotiką arba priešgrybelinius vaistus, padedančius kovoti su infekcija. Granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (G-CSF) taip pat gali būti naudojamas neutrofilų gamybai kaulų čiulpuose skatinti. Kortikosteroidai, granulocitų perpylimai ir intraveninis imunoglobulino gydymas taip pat gali būti skiriami, kai pacientas patiria ryšį tarp neutropenijos ir chemoterapijos.
Infekcijos prevencija taip pat yra labai svarbi. Pacientai, kuriems atliekama chemoterapija, raginami kruopščiai plauti rankas, vengti didelių žmonių susibūrimo ar kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis ir vengti tam tikrų maisto produktų, kurie padidina riziką susirgti per maistą, pavyzdžiui, žalių daržovių, minkštų sūrių ir nepakankamai termiškai apdorotos mėsos. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizuoti izoliacinėje patalpoje ir bet kokiam kontaktui naudoti pirštines, chalatus ir kaukes.