Pūliai ir infekcija paprastai būna tuo pačiu metu, nes pūliai susidaro organizmui bandant kovoti su infekciją sukeliančiomis bakterijomis. Kai organizmo sistemos atpažįsta infekciją, susidaro daug baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su ja. Vienos rūšies baltieji kraujo kūneliai, vadinami neutrofilais, palieka kraują ir atakuoja bakterijas pačioje žaizdoje. Kai miršta ir neutrofilai, ir bakterijos, jie susijungia su negyvomis odos ląstelėmis ir sudaro pūlius, kurie paprastai randami užkrėstoje žaizdoje.
Kai pūliai matomi žaizdos viduje arba iš jos teka, tai yra infekcijos požymis. Kūno imuninė sistema atlieka savo darbą, siųsdama neutrofilus, kad jie absorbuotų ir nurytų pavojingas bakterijas. Tai žudo neutrofilus, kurie miršta ir sudaro daugumą pūliuose esančių ląstelių. Neutrofilai taip pat yra viena iš pagrindinių patinimų po traumos priežasčių – jie pumpuojami į vietą, kad iš karto pradėtų kovoti su bakterijomis.
Pūlių ir infekcijos, pavyzdžiui, spuogų, priežastys iš esmės yra tos pačios, dėl kurių jie atsiranda didelėse žaizdose. Esant mažiems spuogelių spuogams, organizmas kovoja su bakterijomis, kurios užkimšo poras. Dėl to susidaro pūliai, kurie paprastai matomi po oda kaip baltoji galvutė. Infekcija gali būti nedidelė, tačiau tie patys neutrofilai, sukeliantys baltąją galvutę, taip pat kovotų su bakterijomis didelėje žaizdoje, pavyzdžiui, pjūvyje ar nudegime.
Infekcijos rizika yra bet kuriuo metu, kai pažeidžiama oda. Paprastai didesnės ir sunkesnės žaizdos turi didesnę pūlių ir infekcijos riziką, nes jos gyja ilgiau nei mažesnės. Net ir nedidelis odos įtrūkimas gali palikti žmogų atvirą infekcijai, jei į ją patenka tinkamos bakterijos. Žmogaus oda yra padengta milijonais bakterijų, tačiau dauguma jų nekelia pavojaus. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, įvairių tipų stafilokokai ir streptokokai, yra linkę sukelti bakterines infekcijas.
Paprastai pūliai yra stori ir gali turėti nemalonų kvapą. Pūlių spalva dažniausiai būna nuo baltos iki gelsvai baltos, nors kai kuriais atvejais gali atrodyti šiek tiek žalia arba tamsi. Pūlinės ląstelės, įstrigusios po oda, paprastai vadinamos spuogais arba furunkuliu. Kai oda atidaroma, pūliai gali būti nusausinti, kad būtų lengviau išgyti. Kai kurios žaizdos nutekės pačios, o kai kurias reikia atidaryti, kad jas būtų galima išvalyti ir gydyti.
Žmonės, kuriems yra pūlių ir infekcijos, turėtų pasirūpinti, kad vieta būtų švari, kad išvengtų bakterijų plitimo. Nedideles infekcijas, tokias kaip spuogai ar smulkūs įpjovimai, paprastai galima gydyti namuose. Skalbimas muilu ir vandeniu bei tokių gydymo būdų kaip alkoholis ar antibiotikų tepalas gali padėti sunaikinti bakterijas ir pagreitinti gijimą. Jei pūliai ir infekcija greitai neužgyja arba žaizda yra didelė ir susidaro daug pūlių, būtinas gydytojo gydymas. Gydytojas gali padėti neleisti bakterijoms plisti į kraują, kur tai gali tapti daug rimtesne būkle.