Koks yra ryšys tarp SSRI ir seksualinės disfunkcijos?

Seksualinių sutrikimų, tokių kaip erekcijos problemos, nesidomėjimas seksu ar nesugebėjimas pasiekti orgazmo, dažnis yra ypač didelis, kai žmonės vartoja selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI). Pagrindinis ryšys tarp SSRI ir seksualinės disfunkcijos yra seksualinės funkcijos sutrikimo dažnis vartojant SSRI: maždaug 30–70 % vartotojų. Kai kurie antidepresantai, kurie sukuria daugiau laisvo serotonino, rečiau sukelia šalutinį poveikį nei kiti, tačiau net ir esant žemai 30 % rizikai, vienas iš trijų šiuos vaistus vartojančių asmenų patirs kokių nors seksualinių sunkumų. Tyrimai rodo, kad sunku visiškai nustatyti tikslų serotonino reabsorbcijos ir seksualinių problemų ryšį, nes visi SSRI bent jau silpnai veikia kitus neurotransmiterius.

Atrodo, kad vaistai, kurie labiausiai įrodo ryšį tarp SSRI ir seksualinės disfunkcijos, yra Prozac®, Paxil® ir Zoloft®. Visi šie vaistai bent minimaliai veikia kitus neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas, norepinefrinas ir acetilcholinas. Teigiama, kad daugelio šių vaistų poveikis neurotransmiteriams, išskyrus serotoniną, gali būti problemos dalis. Vaistai, kurie mažiausiai veikia šias papildomas smegenų chemines medžiagas, gali būti susiję su mažesne, bet kliniškai reikšminga seksualinių problemų rizika.

Kita vertus, šią teoriją tam tikru mastu gali paneigti vaistai, kurie veikia kitus neuromediatorius, bet neturi įtakos serotoninui. Bupropionas (Wellbutrin®) yra pavyzdys. Tai netipinis antidepresantas, veikiantis dopaminą ir norepinefriną, ir vienas iš nedaugelio antidepresantų, nesukeliančių seksualinės funkcijos sutrikimų. Jo buvimas daugelyje vaistų, vartojamų depresijai gydyti, rodo, kad serotonino reabsorbcijos slopinimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl SSRI ir seksualinė disfunkcija yra susiję. Gali būti ir kitų paaiškinimų, pavyzdžiui, kad daug kartų veikiant neurotransmiterių deriniui greičiausiai kils seksualinių problemų.

Yra būdų, kaip nutraukti ryšį tarp SSRI ir seksualinės disfunkcijos. Gydytojai prireikus gali skirti vaistų, tokių kaip Viagra®, kurie gydo tokius simptomus kaip erekcijos disfunkcija. Kartais gali padėti amfetaminai, tokie kaip metilfenidatas. Kitas variantas yra pridėti bupropioną kaip papildomą gydymą prie pagrindinio antidepresanto arba pacientui skirti vien bupropioną arba kitą antidepresantą, turintį mažesnį seksualinį šalutinį poveikį.

Reikėtų pažymėti, kad kartais ryšys tarp SSRI ir seksualinės disfunkcijos yra naudingas. Vyrai, kenčiantys nuo priešlaikinės ejakuliacijos, gali sėkmingai išspręsti šią būklę, kai jie vartoja SSRI. Kadangi serotonino reabsorbcijos slopinimas linkęs sulėtinti seksualinį atsaką, tai gali pagerinti gebėjimą išlaikyti erekciją per visą seksualinį kontaktą.