Visuotinai pripažįstama, kad stresas kenkia žmogui tiek protiškai, tiek fiziškai. Tai tiesa, kai kalbama apie įvairias sąlygas, įskaitant diabetą. Kai žmogus patiria stresą, jo organizme esantys hormonai padidina cukraus kiekį kraujyje. Taip organizmas ruošiasi papildomam stresui, kurį sukelia stresas. Deja, cukriniu diabetu sergančio žmogaus organizmas negali taip gerai kontroliuoti cukraus padidėjimo, kaip turėtų, o dėl streso cukraus kiekis kraujyje gali būti pakankamai aukštas, kad taptų pavojingas.
Ryšys tarp streso ir diabeto iš dalies yra susijęs su streso poveikiu paciento organizmo hormonams. Kai žmogus patiria stresą, hormonai, vadinami kortizoliu ir epinefrinu, veikia organizmą, kad padidintų energiją. Jie tai daro laikinai padidindami cukraus kiekį kraujyje. Šis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas gali turėti įtakos visiems, kurie patiria stresą, tačiau ne tik žmones, kuriems diagnozuotas diabetas.
Ryšys tarp streso ir diabeto gali būti pavojingas. Nors stresas gali sukelti bet kurio žmogaus cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, jis gali būti dar blogesnis diabetikams, nes jų organizmas negali veiksmingai atremti cukraus kiekio kraujyje padidėjimo. Deja, streso lygis gali padidėti dėl įvairių veiksnių, kurių pacientas gali nekontroliuoti. Pavyzdžiui, žmogus gali patirti emocinį ir fizinį stresą dėl per didelio krūvio ir ligos.
Nors ryšys tarp trumpalaikio streso ir diabeto gali laikinai padidinti cukraus kiekį kraujyje, ilgalaikis stresas gali sukelti nuolatinių diabeto problemų. Pavyzdžiui, jei žmogus serga depresija, jo streso lygis gali išlikti nuolat aukštas. Dėl to pacientui gali būti sunkiau valdyti cukraus kiekį kraujyje. Be to, stresas gali sukelti kitų sveikatos problemų, kurios gali sukelti papildomą stresą pacientui ir dar labiau prisidėti prie cukraus kiekio kraujyje padidėjimo.
Kai kurių streso ir diabeto sąsajų diabetikas negali kontroliuoti, tačiau yra keletas būdų, kaip stresas gali trukdyti pacientams, kuriuos gali kontroliuoti. Pavyzdžiui, žmogus, kuris susiduria su depresija, gali jaustis mažiau motyvuotas laikytis atsargumo su savo mityba. Jis gali valgyti dalykus, kurie jam kenkia, stengdamasis pajusti palengvėjimą nuo streso ir depresijos. Jis netgi gali nustoti mankštintis, o tai gali pakenkti diabeto kontrolei, nes jaučiasi mažiau motyvuotas arba nesidomi dalykais, kuriuos laikė svarbiais.