Stresas ir panikos priepuoliai yra dvi psichinės sveikatos būklės, kurios dažnai paveikia tuos pačius asmenis. Stresas gali sukelti smegenų chemijos pokyčius, dėl kurių asmenys gali būti linkę į panikos priepuolius. Mityba, streso mažinimo metodai, receptiniai vaistai ir psichoterapija gali būti naudojami gydant tuos, kurie kenčia nuo streso ir panikos priepuolių.
Žmonėms, kurie linkę į panikos priepuolius, įvairūs stresoriai gali sukelti vieną priepuolį arba pasikartojančius panikos priepuolius. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti fizinis arba psichinis, jį gali sukelti traumuojantis gyvenimo įvykis, pavyzdžiui, skyrybos ar mylimo žmogaus mirtis, arba kasdienės situacijos, tokios kaip prastas miegas, netinkama mityba, stresas darbo vietoje ir nerimas mokykloje. Ilgalaikis stresas paprastai yra žalingesnis nei trumpalaikis.
Bet koks stresas gali sukelti panikos priepuolius keliais būdais. Tai gali sukelti neuromediatoriaus, žinomo kaip adrenalinas, išsiskyrimą, kuris sukelia „kovok arba bėk“ reakciją. Jei tai įvyksta per dažnai, gali būti pažeistas smegenų gebėjimas valdyti adrenaliną ir gali kilti panikos priepuolių. Panikos priepuoliai gali sukelti agorafobiją arba atvirų erdvių baimę. Žmonėms, patyrusiems keletą panikos priepuolių ir kuriems gresia pavojus, kad priepuolių gali kilti daugiau, gali išsivystyti panikos sutrikimas, kuris yra lėtinė būklė.
Ilgalaikis nuolatinis stresas gali paveikti pusiausvyrą tarp smegenų neurotransmiterių, kurie ramina nervų sistemą, ir tų, kurie ją sužadina. Stresas gali išeikvoti dviejų svarbių raminančių neurotransmiterių atsargas. Šie du neurotransmiteriai yra serotoninas ir GABA. Mažas raminančių neuromediatorių kiekis gali sukelti nerimą.
Dėl streso taip pat gali sumažėti magnio, vitamino C ir triptofano kiekis. Pakankamas šių maistinių medžiagų kiekis yra svarbus padedant organizmui susidoroti su streso padariniais. Vėliau didėjantis šių maistinių medžiagų vartojimas gali sumažinti panikos priepuolių epizodų dažnį arba intensyvumą.
Receptiniai vaistai gali būti naudojami žmonėms, kurie yra jautrūs stresui ir panikos priepuoliams, gydyti. Vaistai, naudojami stresui gydyti, apima kai kuriuos antidepresantus, priklausančius serotonino selektyvaus reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) šeimai. Tai skatina didesnį serotonino kiekį ir savo ruožtu veikia kaip nerimo ir depresijos gydymas.
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, dažnai yra labai veiksminga gydant stresą ir panikos priepuolius. Šis gydymas gali būti derinamas su vaistais, siekiant padidinti jo veiksmingumą. Be psichoterapijos ir vaistų, streso valdymo metodai gali būti svarbūs gerinant šio nerimo sutrikimo gydymo rezultatus.
Kai kurie streso valdymo metodai, galintys sumažinti stresą, yra gilus kvėpavimas, joga ir kiti pratimai. Kofeinas gali sukelti nerimo ir streso jausmą. Dėl šios priežasties panikos priepuoliai kenčiantys asmenys gali norėti sumažinti gėrimų ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, pavyzdžiui, kavos ir šokolado, vartojimą arba jų atsisakyti. Subalansuota ir sveika mityba taip pat gali padėti sumažinti streso ir panikos priepuolių sunkumą ir dažnumą.