Stroncis ir kalcis yra du glaudžiai susiję cheminiai elementai, būtini žmogaus mityboje, kad padidėtų kaulų tankis ir kaulų struktūrų, tokių kaip dantys, stiprumas. Nepaisant teigiamo poveikio, stroncis ir kalcis gali trukdyti vienas kitam įsisavinti organizme dėl to, kad periodinėje elementų lentelėje jie abu yra teigiamai įkrautos cheminės medžiagos, priklausančios tai pačiai kategorijai. Kalcis gali užkirsti kelią stroncio pasisavinimui, o stroncis gali pakeisti kalcio kiekį kauluose ir dantyse, jei jie vartojami atskirai. Tačiau abu junginiai rekomenduojami kaip osteoporozės gydymo priemonė ir paprastai gaminami į junginius, kuriuose jie bus geriau absorbuojami kartu, pavyzdžiui, su kalcio karbonatu ir stroncio ranelatu.
Tyrimai parodė, kad stroncis geriau atkuria kaulus ir sukelia mažiau šalutinių poveikių nei ankstesni bifosforatų grupės junginiai, tokie kaip aledronatas ar risedronatas. Tačiau daugelis žmonių turi įgimtą stroncio elemento baimę, nes radioaktyviosios jo formos, tokios kaip stroncis-90, yra tiesioginis branduolinių ginklų sprogimų šalutinis produktas. Šio tipo radioaktyvusis stroncis, jei jo bus su maistu, taip pat kaupsis kaulų struktūrose ir sukels vėžį. Natūralų stroncį saugu nuryti, jis yra įprastas jūros vandens elementas, o dirvožemyje jo yra didesnėmis koncentracijomis nei dažnai būna natūralios anglies. 1985 m. atlikti tyrimai, kurių metu į dietą buvo įtraukta nuo 600 iki 700 miligramų stroncio, parodė, kad kaulų tankis padidėjo 172 % viršijant įprastą.
Medicininiai tyrimai parodė, kad vien stroncio papildai sumažina osteoporozės pasekmes, mažina ertmių atsiradimą ir artrito poveikį. Tačiau kartu vartojant stroncį ir kalcį, šis poveikis sumažėja, nes stroncis beveik visiškai pašalinamas iš organizmo. Todėl osteoporozės gydymui paprastai rekomenduojama, kad mineralai stroncis ir kalcis būtų vartojami mažiausiai dviejų valandų atstumu vienas nuo kito, kad jie galėtų atskirai absorbuotis į kraują. Abiejų mineralų įsisavinimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos, jei tuo pačiu metu vartojami ir kiti papildai, tokie kaip magnis ir kalis.
Kadangi stroncis ir kalcis naudojami tiems patiems medžiagų apykaitos procesams organizme, jie taip pat linkę pasišalinti su šlapimu, kai įvairios medžiagų apykaitos chemijos rūšys trukdo juos naudoti žmonių ar gyvūnų biologijoje. Stroncis lengviausiai pasisavinamas nevalgius, o ir stroncis, ir kalcis vaikams ir nėščioms moterims vartojami daugiau nei kiti suaugusieji. Magnio trūkumas organizme slopina stroncio ir kalcio pasisavinimą. Taip pat buvo įrodyta, kad fosforas yra stipresnis stroncio absorbcijos inhibitorius nei kalcis, kai kartu vartojami ir fosforo, ir stroncio papildai.