Gelta yra medicininis požymis, kuriam būdingas gelsvas odos ir akies skleros atspalvis. Odos ir akių baltymų spalvos pakitimas yra antrinis dėl bilirubino pertekliaus – produkto, atsirandančio dėl raudonųjų kraujo kūnelių irimo. Sveiko žmogaus raudonieji kraujo kūneliai vystosi, gyvena ir miršta tokiais ciklais, kad nebūtų perkrauta įprasta trijų pakopų organizmo šalinimo sistema, kai kepenys filtruoja bilirubiną ir nukreipia jį į žarnyną, kad išsiskirtų. Tačiau ligos ar sužalojimo metu bilirubino perteklius gali kauptis audiniuose, kai jo išsiskyrimas sulėtėja, sulėtėja arba nutrūksta. Vėžys ir gelta dažnai yra glaudžiai susiję dėl ligos gebėjimo nutraukti bilirubino išsiskyrimo sistemą bet kuriame iš trijų pagrindinių etapų.
Tarp vėžio ir geltos gali būti daug sąsajų. Piktybinis kraujo ar kaulų čiulpų navikas gali sukelti hemolizės padidėjimą, bilirubino perteklių ir dėl to atsirandančią geltą. Pagal šį scenarijų didžiulis bilirubino kiekis sistemoje viršija organo gebėjimą filtruoti medžiagą. Jei raudonųjų kraujo kūnelių naikinimo greitį galima sulėtinti ir paciento kepenų funkcija normali, gelta gali lėtai mažėti. Šiuo atveju ryšys tarp geltos ir vėžio yra tiesioginis priežastinis.
Ryšys tarp vėžio ir geltos taip pat gali būti netiesioginis priežastinis. Jei vėžio gydymas, pvz., chemoterapija ar spinduliuotė, padidina raudonųjų kraujo kūnelių hemolizę kaip šalutinį gydymo poveikį, per didelis bilirubino kiekis vis tiek gali viršyti kepenų pajėgumą ir sukelti geltą. Tai gali išnykti arba visiškai išnykti tarp procedūrų, jei gydymo seansai yra pakankamai toli vienas nuo kito.
Kai pacientas serga kepenų vėžiu – kaip pirminiu piktybiniu naviku arba dėl metastazių – vėl atsiranda vėžys ir gelta. Esant tokioms aplinkybėms, organizmo hemolizės greitis gali būti visiškai normalus, tačiau sutrinka kepenų funkcija ir gali atsirasti gelta, nes bilirubinas kaupiasi audiniuose ir skleroje. Šio tipo gelta iš esmės yra negrįžtama. Jei įmanoma, galima imtis veiksmų, siekiant sumažinti kepenų darbo krūvį, vengiant vaistų, kurie neapkrauna kepenų.
Kitas būdas, kuriuo galima susieti vėžį ir geltą, yra tai, kad navikas blokuoja kelią, kuriuo kepenys nukreipia bilirubiną į žarnyną. Nepaisant normalios kepenų funkcijos ir normalaus eritrocitų hemolizės greičio, gelta vis tiek gali atsirasti, nes bilirubinas, susikaupęs normaliu greičiu, negali nutekėti į žarnyną. Šio tipo gelta gali būti gydoma pašalinus blokadą, atsižvelgiant į paciento būklę ir prognozę.