Vėžys ir pneumonija yra susiję keliais būdais. Pneumonija gali išsivystyti kaip vėžio komplikacija. Tai taip pat gali būti kai kurių vėžio rūšių simptomas. Nors plaučių vėžys ir pneumonija gali pasireikšti kartu, pneumonija gali išsivystyti ir su kitų rūšių vėžiu.
Norint suprasti, kodėl šios sąlygos dažnai vystosi kartu, svarbu žinoti, kas yra pneumonija. Pneumonija yra infekcija plaučiuose. Tai gali sukelti grybelis, bakterijos ar virusinė infekcija. Kai žmogus serga vėžiu, jo imuninė sistema dažnai būna silpnesnė, todėl jam gali lengviau susirgti plaučių uždegimu.
Vienas iš plaučių vėžio požymių yra pasikartojanti pneumonija. Kai žmogui nuolat vystosi kvėpavimo sutrikimai, pvz., pneumonija, gali būti paskirti įvairūs kiti tyrimai, pavyzdžiui, krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Plaučių vėžys kartais randamas tokiu būdu.
Taip pat gali būti, kad vėžio diagnozė gali būti atidėta, jei vėžys painiojamas su pneumonija. Kartais žmonėms, sergantiems pneumonija, gali pasireikšti simptomai, panašūs į plaučių vėžį. Kadangi kosulys, dusulys, švokštimas ir nuovargis yra bendri abiejų ligų simptomai, iš pradžių galima klaidingai diagnozuoti plaučių uždegimą.
Vėžys ir pneumonija taip pat yra susiję, nes vėžio gydymas kartais gali sukelti plaučių uždegimą. Vėžio gydymas, pavyzdžiui, spindulinė terapija ir chemoterapija, kartais gali pakenkti plaučiams kaip šalutinis poveikis. Kai pažeidžiami plaučiai, plaučių uždegimas gali išsivystyti lengviau. Chemoterapija dažnai susilpnina organizmo apsaugą, todėl plaučių uždegimą sukeliantys virusai, bakterijos ir grybeliai gali lengviau atakuoti plaučius.
Jei vėžiu sergančiam asmeniui pasireiškia pneumonija, komplikacijų gali atsirasti dažniau. Kvėpavimo distreso sindromas ir sepsis yra dvi rimtos komplikacijos, kurios dažniau išsivysto žmonėms, turintiems abi sąlygas. Sepsis pasireiškia vėžiu sergantiems žmonėms, jei infekcija patenka į kraują. Tai gali būti gyvybei pavojinga infekcija.
Priklausomai nuo pneumonijos tipo, gydymas gali apimti antibiotikus, kvėpavimo gydymą, intraveninius (IV) skysčius ir deguonį. Gydymas gali būti agresyvesnis, jei pacientas taip pat serga vėžiu. Tai leidžia greitai atsikratyti plaučių uždegimo, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų. Pacientai, sergantys abiem ligomis, dažniau gydomi ligoninėje, o ne ambulatoriškai namuose.
Žmonėms, sergantiems tam tikromis vėžio formomis, gali būti rekomenduojama profilaktika, pvz., skiepytis nuo pneumonijos. Kiti būdai, kaip sumažinti tikimybę susirgti plaučių uždegimu, yra gerai maitintis, pakankamai ilsėtis ir dažnai plauti rankas. Žmonės, sergantys vėžiu, turėtų būti ypač stropūs, kad būtų atokiau nuo kitų, sergančių plaučių uždegimu, kad neužsikrėstų.