Nors savigarbos apibrėžimai skiriasi, daugelis žmonių sutinka, kad šis terminas apibūdina asmens pasitikėjimo lygį. Tai taip pat apima bendrą žmogaus požiūrį į gyvenimą. Todėl žmogus, turintis sveiką savigarbą, tiki savo sugebėjimais ir verte ir gali jaustis galintis pasiekti realių tikslų. Psichologai ir švietimo specialistai mano, kad vienas ryškiausių sveikos savigarbos padarinių švietimui yra tai, kad jis padeda žmogui lengviau sužinoti apie naujas idėjas ir naujas perspektyvas. Asmuo, turintis sveiką savigarbą, dažnai mažiau bijo naujų idėjų ir perspektyvų, todėl yra labiau linkęs tyrinėti naujas koncepcijas.
Diskusijos yra įprasta klasės praktika ir suteikia dar vieną galimybę stebėti savigarbos poveikį ugdymui. Kai mokiniai aptaria klasės temas, jie išmoksta reikšti sudėtingas mintis ir atsakyti į skirtingus argumentus. Asmuo, turintis sveiką savigarbą, dažniau dalyvauja diskusijose. Taip pat žmogus, turintis silpną savigarbą, greičiausiai nepaisys savo požiūrio pagrįstumo. Dėl to mažiau tikėtina, kad jis ar ji prisidės prie potencialiai vertingo požiūrio į diskusiją.
Kitas savigarbos poveikis švietimui yra akivaizdus žvelgiant į mokinių motyvacijos lygį. Mokiniai, kurie linkę tobulėti mokykloje, yra tie, kurie turi tikslų ir siekių. Gimnazistas, turintis sveiką savigarbą, gali siekti įstoti į prestižinį universitetą, o žemos savigarbos žmogus gali nepatikėti, kad yra pakankamai protingas, kad galėtų stoti į koledžą. Todėl žemos savigarbos studentai yra mažiau linkę mokytis ir užsiimti moksline bei popamokine veikla.
Asmuo gali turėti kitų problemų, kurios yra žemos savigarbos simptomas. Todėl savigarbos poveikis išsilavinimui taip pat gali pasireikšti prastais laiko valdymo įgūdžiais ir socialinėmis problemomis. Pavyzdžiui, mokinys, turintis nesveiką savigarbą, gali jausti, kad jis niekada neturi pakankamai laiko užbaigti užduotis. Užuot sudaręs prasmingą tvarkaraštį, jis ar ji gali nuspręsti, kad tiesiog nepajėgia laikytis terminų.
Kai mokinys turi socialinių problemų, jis gali jausti, kad bendruomenė yra nepageidaujama. Daugelis mokyklų su tuo kovoja reikalaudamos mokinių dirbti su bendraamžiais. Tiesą sakant, dalijimasis žiniomis ir idėjomis laikomas svarbiu daugelio švietimo principu. Mokiniai, kurie jaučiasi nepageidaujami, greičiausiai nepateks į naudingas bendraamžių grupes.