Kai kurių žmonių širdis nepajėgia palaikyti normalaus plakimo ritmo, todėl atsiranda širdies aritmijų, sukeliančių tokius pasireiškimus kaip nuovargis, dusulys ir pusiausvyros sutrikimo jausmas. Dauguma praneša, kad gerklėje ar krūtinėje greitai plaka širdis ir gali pasireikšti pykinimas. Dažnai širdies plakimo gydymui nereikia nieko kito, kaip pakeisti gyvenimo būdą, o kartais reikia receptinių vaistų. Antiaritminiai vaistai plečia arterijas arba tikrina reakcijas į adrenaliną. Mažas elektrinis aparatas su laidais, chirurginiu būdu patalpintas širdies venose, širdies stimuliatorius kartais yra būtinas tiems, kurie turi pasikartojančių širdies plakimo problemų.
Yra keletas širdies aritmijų rūšių, dažniausiai jos vadinamos tachikardija, kuri apibūdina per greitai plakančią širdį, arba bradikardija, per lėtą širdies ritmo sulėtėjimą. Prieširdžių virpėjimui būdingas greitas, bet neefektyvus ritmas, dėl kurio sutrinka kraujotaka. Nors širdies plakimas gali nekelti grėsmės gyvybei, jis gali būti kritinis ir sukelti smegenų pažeidimą ar net mirtį. Paprastai širdies plakimo gydymą lemia aritmijos tipas.
Gyvenimo būdo pokyčiai dažnai įtraukiami į širdies plakimo gydymą ir dažnai gali būti viskas, ko reikia, ypač nesant širdies ligų ar struktūrinių anomalijų. Stresą mažinančios terapijos paprastai rekomenduojamos meditacijos, atsipalaidavimo metodų ir tai chi quan forma. Mitybos pokyčiai apima kofeino, taip pat alkoholio ir tabako gaminių vartojimo mažinimą. Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, esantys nereceptiniuose dekongestantuose ir nelegaliuose gatvės narkotikuose, tokiuose kaip marihuana, kokainas ir metamfetaminas, skatina širdies susitraukimų dažnį. Šių medžiagų pašalinimas yra svarbus norint kontroliuoti širdies plakimą.
Vaistai, skirti nuo širdies plakimo, vadinami antiaritminiais vaistais, skirstomi į dvi atskiras vaistų kategorijas: kalcio kanalų blokatorius ir beta adrenoblokatorius. Kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip nifedipinas ir verapamilis, mažina kraujospūdį prieš arterijas, sukeldami arterijų išsiplėtimą. Toks veiksmas leidžia širdžiai veikti su mažesniu deguonies kiekiu nei įprastai, o tai žymiai sumažina jai tenkantį stresą ir taip sulėtina jos susitraukimų greitį. Beta adrenoblokatoriai riboja organizmo adrenerginį atsaką, sumažindami širdies plakimą ir deguonies poreikį. Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp šių tipų agentų yra tas, kad beta adrenoblokatoriai, tokie kaip propranololis ir atenololis, suteikia papildomą apsaugą nuo vėlesnių širdies priepuolių, o kalcio kanalų blokatoriai – ne.
Širdies stimuliatoriai yra nedideli mechaniniai prietaisai, padedantys valdyti širdies susitraukimus ir užkirsti kelią nenormalių plakimo modelių atsiradimui. Širdies stimuliatoriuje yra jutikliai, galintys skleisti elektros bangas, kai jaučiamas virpėjimas arba neįprastai greitas ar lėtas dažnis. Impulsai skatina širdį grįžti į įprastą ritmą. Širdies stimuliatoriai, taip pat vadinami implantuojamaisiais defibriliatoriais su kardiokonverteriais (IKD), naudojami gydant širdies plakimą tik atmetus kitas galimas priežastis ir gydymo galimybes bei nustačius, kad aritmijos pasireiškimas yra nuolatinis.