Sjogreno sindromo gydymas apima nereceptinių (OTC) vaistų, skirtų burnai ir akims sutepti, naudojimą. Tais atvejais, kai savęs priežiūros, įpročių keitimo ir nereceptinių produktų nepakanka, gali būti naudojami receptiniai vaistai. Sjogreno sindromo išgydyti nėra.
Proaktyvios savitarnos priemonės dažnai siūlomos kartu su nereceptiniais produktais. Dažnas burnos skalavimas vandeniu, reguliarūs apsilankymai pas odontologą ir komplikacijų, pvz., opų, požymių tikrinimas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką. Taip pat rekomenduojama mesti rūkyti ir vengti vaistų, kurie gali pabloginti simptomus. Taip pat siūlomi paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, kramtyti gumą, naudoti lūpų balzamą ir nuolat nešiotis buteliuką vandens.
Asmenys, turintys lengvų ar vidutinio sunkumo Sjogreno sindromo simptomų, paprastai naudoja dirbtines ašaras ir nereceptinius produktus, pvz., tepamąjį burnos skalavimo skystį, kad sumažintų su šia būkle susijusį akių ir burnos sausumą. Priklausomai nuo sausumo sunkumo, kai kurie asmenys mano, kad nereceptinių produktų nepakanka. Kai atrodo, kad akių lašai ir burnos skalavimo skysčiai nepadeda, gali būti naudojami receptiniai vaistai.
Tie, kurie patiria ilgalaikį, reikšmingą akių sausumą, gali sudirginti ir patinti, todėl reikia vartoti antibiotikus ir steroidinius vaistus. Šio tipo vaistai skiriami siekiant sumažinti infekcijos riziką ir palengvinti uždegimą bei patinimą. Taip pat gali būti paskirti papildomi vaistai, skirti padidinti seilių ir ašarų susidarymą. Dėl artrito simptomų dažnai reikia vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) arba ligą modifikuojančius antireumatinius vaistus (DMARD), kad būtų sumažintas uždegimas ir skatinamas sąnarių lankstumas. Taip pat gali būti skiriami imunosupresantai, siekiant sulėtinti ligos progresavimą ir palengvinti simptomus.
Sjogreno sindromas yra autoimuninė liga, kuriai būdingas drėgmės trūkumas akyse ir burnoje. Dažnai sindromas gali būti diagnozuojamas atliekant daugybę laboratorinių ir diagnostinių tyrimų, įskaitant kraujo tyrimą, seilių scintigrafiją ir šlapimo analizę. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami akių tyrimai, siekiant įvertinti regėjimą ir nustatyti sausumo laipsnį.
Kaip ir su kitais autoimuniniais sutrikimais, žmogaus, sergančio Sjogreno sindromu, imuninė sistema atakuoja liaukas, atsakingas už drėgmės gamybą. Iš pradžių burnos ir akių liaukos yra pirmosios, kurios pademonstruoja sužalojimą ir sutrikimą, dėl kurio atsiranda sausumas. Laikui bėgant pažeidžiamos viso kūno liaukos, dėl kurių sutrinka sąnarių, organų ir nervų funkcija.
Akių ir burnos sausumas yra dažniausias pradinis Sjogreno sindromo požymis. Be sausumo, žmonės dažnai patiria akių dirginimą ir deginimą. Per didelis burnos džiūvimas gali apsunkinti rijimą. Asmenys taip pat gali patirti mieguistumą ir seilių liaukų patinimą, kuris sukelia diskomfortą burnoje ir gerklėje.
Sjogreno sindromo simptomams progresuojant ir pažeidžiant kitas kūno vietas, kai kuriems žmonėms gali atsirasti bėrimų ir išplitęs sąnarių diskomfortas bei sustingimas. Įvairių kūno dalių oda gali išsausėti ir pleiskanoti. Neretai moterys patiria ir ryškų makšties sausumą. Negydomi Sjogreno sindromo simptomai gali padidinti dantų problemų, infekcijų ir sutrikusios nervų bei organų funkcijos riziką.