Skydliaukės masės gydymas priklauso nuo gydytojo apžiūros ir bet kokių tyrimų rezultatų. Skydliaukės masės gali būti gerybinės, ty ne vėžinės, arba piktybinės, ty vėžinės. Gerybinis skydliaukės padidėjimas vadinamas struma ir 90 procentų atvejų atsiranda dėl jodo trūkumo. Kartais ant skydliaukės gali susidaryti gerybinės cistos ar mazgeliai, dėl kurių ji gali padidėti. Piktybinė skydliaukės masė paprastai gydoma chirurginiu būdu ir gali būti taikoma spindulinė terapija arba ne.
Prieš pradėdamas bet kokį gydymą, gydytojas atliks fizinę apžiūrą, kad nustatytų skydliaukės masės pobūdį ir išsiaiškintų, ar masė nepažeidžia kitų struktūrų, pavyzdžiui, gerklų ar trachėjos. Jei taip, pacientui gali būti sunku kvėpuoti arba jo balsas gali būti audringas. Gydytojas gali skirti kelis tyrimus, kad nustatytų, ar skydliaukės masė yra vėžinė. Smulkios adatos biopsija yra saugi ir gana neskausminga ir gali nustatyti nenormalias ląsteles. Jei reikia, gali būti paskirtas KT (kompiuterinė tomografija), MRT (magnetinio rezonanso tomografija) arba ultragarsinis tyrimas. Gydytojas taip pat gali patikrinti, ar nepadidėjęs serumo kalcitonino arba tiroglobulino kiekis kraujyje, bet kuris iš jų gali rodyti skydliaukės vėžį.
Pacientas, turintis ne vėžinį strumą ar skydliaukės cistą, gali būti tiriamas, siekiant nustatyti, ar skydliaukė gamina pakankamai skydliaukės hormono. Daugelis pacientų, sergančių struma, turi normalų skydliaukės hormonų kiekį. Tačiau daugelis gamina per mažai skydliaukės hormonų, tokiu atveju jie turi hipotirozę, arba gamina per daug, kaip ir hipertiroidizmo atveju. Tokiais atvejais hormonų terapija gali pakoreguoti skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekį kraujyje.
Jei įtariamas vėžys arba jei gerybinė skydliaukės masė spaudžia stemplę ar trachėją, gydytojas gali rekomenduoti operaciją pašalinti visą skydliaukę ar jos dalį arba tik skydliaukės masę. Greitai augant skydliaukės masei gali būti nurodyta operacija. Operacijos metu limfmazgiai gali būti pašalinti, kad būtų išvengta vėžio plitimo arba skydliaukės vėžys, kuris jau gali būti išplitęs.
Po operacijos pacientui gali būti taikoma spindulinė terapija arba geriamas radioaktyvusis jodas, kad būtų išvengta vėžio plitimo arba sumažėtų operacijos metu nepašalintas auglys. Chemoterapija retai naudojama skydliaukės vėžiu sergantiems pacientams. Pacientai, kuriems buvo pašalinta visa skydliaukė arba jos dalis, visą likusį gyvenimą turės vartoti pakaitinį skydliaukės hormoną, kad išlaikytų normalią skydliaukės funkciją.