Kartu su burna ir gerkle, stemplė yra ilgo maisto kelio kūne pradžia. Šio vamzdelio, esančio prieš stuburą, bet už vėjo vamzdžio ir širdies, pagrindinė užduotis yra per mažyčius susitraukimus, vadinamus peristaltika, perduoti maistą iš gerklės apačioje esančio sfinkterio per kitą sfinkterį, esantį žemiau esančiame skrandyje. Kitas stemplės vaidmuo virškinimo sistemoje yra sutepti maistą gleivėmis, kai jos patenka į žarnyną.
Prieš patenkant į virškinimo sistemos stemplę, maistas paprastai yra gerai paruoštas. Jį ne tik sutraiško ir aštrias briaunas suapvalina net 32 dantys, bet ir perminko burnos seilės. Šiame skystyje yra fermentų, tepalų ir rūgštingumą mažinančių medžiagų, reikalingų norint, kad maistas taptų ilgas kalusis kepalas, kai jis pasiekia viršutinį stemplės sfinkterį gerklės apačioje arba ryklę.
Įsijungus rijimo metu, šis pradinis sfinkteris atsidaro, o greta esantis antgerklis uždaro trachėją, vedančią į plaučius. Tai pirmasis stemplės darbas virškinimo sistemoje – neleisti žmonėms kvėpuoti maistu ar vandeniu. Kai maistas patenka į stemplę, sfinkteris užsidaro, o antgerklis atsipalaiduoja ant trachėjos.
Maistui judant žemyn maždaug 8 colių (maždaug 0.2 metro) stemple, ją užpildo keturi susitraukiančio audinio sluoksniai, iškloti gleivėmis. Vidinis sluoksnis vadinamas tunica gleivine, po to – tunica submucosa, tunica muscularis ir galiausiai išorėje tunica serosa. Šie du išoriniai stemplės sluoksniai susitraukia tol, kol maistas pasiekia apatinį stemplės sfinkterį ir gali patekti į skrandį, esantį tiesiai po širdimi. Dviejų vidinių sluoksnių vaidmuo yra sudrėkinti maistą ir apsaugoti du išorinius sluoksnius.
Maistas palieka stemplę virškinimo sistemos kelionėje ir patenka į rūgštinę, denatūruojančią skrandžio sulčių vonią skrandyje, po kurios patenka į storąją ir plonąją žarnas, tada į gaubtinę ir tiesiąją žarną. Pakeliui takų fermentai ir bakterijų kolonijos suskaido maistą į ląstelių sudedamąsias dalis, kurios vėliau gali būti absorbuojamos ir aprūpinamos išgyvenimui reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Priešingai, stemplė neturi sugeriamųjų savybių.
Gali išsivystyti įvairūs stemplės sutrikimai, ypač rūkantiems ar daug geriantiems. Rėmuo ir virškinimo sutrikimai yra dažnos problemos. Kai kurie patiria stemplės sfinterių pažeidimą, dėl kurio atsiranda rūgšties refliukso liga. Kitiems gali išsivystyti stemplės vėžys.