Tarptautinė prekyba yra prekyba, kuri peržengia tarptautines sienas. Tai tiesiogiai prieštarauja vidaus prekybai, ty prekybai, kuri vyksta teritorijoje arba vietinėje rinkoje. Tarptautinė prekyba tapo įmanoma dėl technologijų pažangos, kuri leidžia lengviau bendrauti ir koordinuoti prekių ir paslaugų perdavimą tarp teritorijų. Tarptautinės prekybos poveikį galima pastebėti įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką, darbo vietas, užsakomųjų paslaugų teikimą ir nesąžiningą darbo praktiką.
Vienas iš tarptautinės prekybos padarinių yra jos poveikis šalių, užsiimančių prekyba, ekonomikai. Šį poveikį jaučia ir mažiau išsivysčiusios, ir labiau išsivysčiusios šalys. Labiau išsivysčiusios šalys gauna naudos pirkdamos žaliavas ir gatavus produktus iš mažiau išsivysčiusių šalių. Mažiau išsivysčiusios šalys gauna naudos iš prekybos gaudamos labai reikalingų finansinių išteklių. Pavyzdžiui, kai kurios Afrikos ir Artimųjų Rytų besivystančios šalys turi tam tikrų gamtos išteklių, pvz., žalios naftos, metalų ir brangakmenių, kuriuos gali parduoti kitoms šalims mainais už finansinius išteklius. Iš tiesų, kai kurių šių šalių ekonomika priklauso nuo finansinių išteklių. Dauguma išsivysčiusių šalių, neturinčių išteklių, tokių kaip žalia nafta, didžiąja dalimi priklauso nuo šių šalių tiekimo.
Tarptautinė prekyba taip pat turi didelį poveikį darbo vietoms labiau išsivysčiusiose šalyse. Dauguma įmonių dabar užsiima užsakomųjų paslaugų teikimu, o tai yra tiesioginis tarptautinės prekybos rezultatas. Šios įmonės mieliau samdo darbuotojus iš kitų šalių, kurie už nedidelę išlaidų dalį gali atlikti tą patį ar daugiau darbų kaip ir vietiniai darbuotojai. Tai sumažina vietos darbo jėgos prieinamų darbo vietų skaičių. Tai taip pat gali sukelti nepalankią konkurenciją, kurioje vietiniai darbuotojai yra priversti konkuruoti su tarptautiniais darbuotojais iš žemesnio gyvenimo lygio šalių, kurie nori dirbti tą patį darbą už daug mažesnį nei minimalus atlyginimas.
Šis ypatingas tarptautinės prekybos poveikis sukelia baimę, kad kai kurie nesąžiningi verslo partneriai gali išnaudoti pigią darbo jėgą taip, kad tai būtų žalinga neturtingų šalių darbuotojams. Pavyzdžiui, kai kurios Vakarų įmonės perkelia savo įmones į kai kurias Azijos šalis, kuriose darbo įstatymai yra laisvi, kur jos linkusios išnaudoti vietinę darbo jėgą, mokėdamos joms labai mažą kompensaciją už sunkų darbą. Susirūpinimą kelia ir nepilnamečių darbo jėgos panaudojimo galimybės gamybos sektoriuje, ypač drabužių ir žaislų gamybos sektoriuose. Tai yra nepageidaujamas tarptautinės prekybos poveikis.