Testavimo efektas – tai tendencija veiksmingiau įgyti ir išlaikyti žinias jas išbandant, o ne gręžiant ar kartojant pamokas. Šis reiškinys buvo pedagogų tyrinėjamas nuo XX amžiaus pradžios ir tai patvirtino daugybė tyrimų. Tyrėjai pateikė daugybę paaiškinimų, kaip ir kodėl veikia testavimo efektas. Ši informacija gali būti svarbi kuriant veiksmingus ugdymo klasėje metodus.
Viena teorija apie testavimo efektą teigia, kad aktyvus informacijos prisiminimas bandymo aplinkoje padeda smegenims ją atkurti ir sukuria geresnį nervinį ryšį ieškant informacijos ateityje. Jei testo aplinka yra tokia sudėtinga, kad mokiniai negali prisiminti informacijos, mokomasi. Priešingai, pernelyg supaprastinta testo aplinka taip pat gali pakenkti mokymuisi, nes mokiniai gali nebūti verčiami iš tikrųjų prisiminti informaciją.
Sustiprinimas taip pat gali turėti įtakos bandymo efektui. Žmonės, kaip ir daugelis organizmų, klesti sutvirtėję ir yra linkę veiksmingiau mokytis sustiprintoje aplinkoje. Jei studentas sėkmingai prisimena informaciją ir gerai atlieka testą, geras egzamino balas gali sustiprinti jos rezultatus. Ji nori pakartoti būsimų testų rezultatus už tą patį atlygį, o tai skatina smegenis išsaugoti informaciją.
Šis psichologinis reiškinys gali būti svarbus dalykas, į kurį reikia atsižvelgti rengiant testą. Atliekant testą su keliais pasirinkimais, studentai turi tik atpažinti sąvoką. Tai skiriasi nuo tuščių raginimų, kai atsimenama, o mokinys turi iš tikrųjų atsiminti. Atrodo, kad tokie testai sukuria didesnį testavimo efektą, todėl yra didesnė tikimybė, kad studentai išmoks informaciją. Atlikdami testus su daugybe atsakymų, mokiniai po testo gali pamiršti medžiagą, nes nebuvo priversti jos prisiminti spaudžiami.
Atviros ir uždaros knygos diskusijos taip pat yra tiriamųjų, besidominčių testavimo efektu, tema. Pagal logiką, kad prisiminimas yra geriau nei pripažinimas, uždarytos knygos atrodytų tinkamesnės. Tačiau studentai, atliekantys atviros knygos testus, gali įgyti kritinio mąstymo įgūdžių. Tai gali padėti giliau suprasti pagrindinę koncepciją ir daugiau mokytis. Atvira knyga galėtų labiau tikti testams, kuriuose mokytojai nori, kad mokiniai ugdytų kritinio mąstymo įgūdžius.
Mokiniai gali patirti bandymo efekto ir testo nerimo susidūrimą. Kai kurie mokiniai blogai atlieka testus, nes nervinasi ir gali padaryti klaidų arba neprisiminti informacijos, kurią iš tikrųjų labai gerai žino. Kai kurie atvirosios knygos testavimo šalininkai mano, kad šis metodas gali sumažinti stresą ir leisti studentams susikoncentruoti į kritinį mąstymą per egzaminą.