Ryšys tarp turto planavimo ir testamentų yra susijęs su tinkamų testamentų svarba rūšiuojant mirusio asmens turtą. Šis ryšys tarp turto planavimo ir testamentų matyti iš nepatogumų taikant turto planavimą asmeniui mirus. be jokios valios, žinomas kaip testamentas. Testamentas svarbus, nes jame konkrečiai nurodomas tikslus palikimo padalijimo būdas, įskaitant aiškų sąrašą, kas bus palikimo gavėjai arba įpėdiniai. Taigi, mirus, kai nėra tinkamo testamento, palikimo administratoriams, paprastai valstybės atstovams, kurie skirs bet kokius galiojančius valstybės įstatymus, lieka tik viena galimybė.
Viena iš sąsajų tarp turto planavimo ir testamentų yra tai, kad naudos gavėjai kartu su tuo, kas ką gauna, yra aiškiai nurodyta. Kai kurie žmonės gali nuspręsti palikti savo turtą filantropinei organizacijai, pavyzdžiui, istorinių simbolių išsaugojimo draugijai. Tokiu atveju testamento taikymas turto planavimui yra tai, kad jis leidžia įgyvendinti mirusiojo norus, o ne žemės įstatymai. Paprastai įstatyme be testamento mirusio asmens palikimo gavėjai nustatomi pagal skirtingą išlikusių palikuonių santykių su asmeniu laipsnį, pradedant nuo artimiausio giminaičio.
Kitas turto planavimo ir testamentų santykio pritaikymas kyla dėl to, kad jis leidžia palikimo savininkui sudaryti konkrečius planus dėl bet kokių nepilnamečių išlaikytinių ar bet kokio mentaliteto neveiksnių išlaikytinių, skiriant globėją, kuris tvarkytų palikimą vardu. tokio asmens iki nurodyto termino. Šio tipo numatymo vertė yra ta, kad ji suteikia palikimo savininkui galimybę pasirinkti savo pasirinktą globėją, o ne teismui prisiimti atsakomybę už pasirinkto asmens paskyrimą. Dažniausiai, susidarius tokiai situacijai, kai kurie artimi giminaičiai prisistato kandidatais į nepilnamečių ar psichikos negalių išlaikytinių globėjus. Jei šie žmonės nebūtų tokie, kokius būtų pasirinkęs dvaro savininkas, jis būtų praradęs teisę pasirinkti žmogų, mirdamas be valios.