Vanduo žmogaus organizme atlieka esminį vaidmenį pernešdamas angliavandenius ir baltymus per kraują ir pašalindamas druskos, mineralų ir kitų medžiagų perteklių. Tinkama hidratacija taip pat palaiko kūną vėsų, kai kyla temperatūra ir fizinio aktyvumo metu. Vanduo žmogaus kūne apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir išlaiko odą minkštą ir elastingą. Plaučiams ir burnai reikia vandens, kad jie tinkamai veiktų, o sąnariams vanduo naudojamas kaip tepalas.
Kiekviena kūno ląstelė priklauso nuo vandens, kad ištirptų chemines medžiagas, mineralus ir maistines medžiagas, kad jos būtų tinkamos naudoti. Jei kraujui trūksta pakankamai vandens, jis gali netekėti laisvai ir pernešti pakankamai deguonies į organus ir audinius. Oda gali išsausėti ir skilinėti, kai suvartojamo vandens kiekis nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio.
Vanduo žmogaus kūne sudaro apie 70 procentų viso smegenų svorio. Kraują sudaro apie 80 procentų vandens, o plaučiuose – apie 90 procentų vandens. Skystį taip pat naudoja riebalai, raumenys ir kaulai, kad palaikytų optimalią sveikatą. Vanduo žmogaus kūne išplauna bakterijas iš šlapimo pūslės ir gali užkirsti kelią inkstų akmenų susidarymui. Jis taip pat apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir pašalina atliekas iš organizmo su išmatomis.
Kiekvieną dieną žmogaus organizmas netenka vandens per šlapimą, prakaitavimą ir kvėpavimą. Jis turi būti keičiamas kasdien, nes organizmas negali kaupti vandens vėlesniam naudojimui. Išskiriamo vandens kiekis priklauso nuo žmogaus aktyvumo lygio, lauko temperatūros, individualios medžiagų apykaitos, suvartoto maisto ir gėrimų skysčio kiekio. Labai aktyviems žmonėms ir tiems, kurie gyvena karštame klimate, paprastai reikia daugiau vandens, nes jie dažnai gamina daugiau prakaito.
Vaikų kūne yra daugiau vandens nei suaugusiųjų ir jie gali greičiau dehidratuoti. Vyresnio amžiaus žmonėms gali tekti gerti daugiau vandens, nes su amžiumi kinta inkstų funkcijos. Vyresnio amžiaus suaugęs žmogus gali netekti iki 2.1 litrų (2 litrų) vandens per dieną, vykdydamas normalias kūno funkcijas. Apskaičiuota, kad pagyvenę žmonės per dieną gauna pusę šio kiekio su maistu.
Dehidratacija gali tapti rimtu pavojumi sveikatai ir sukelti inkstų nepakankamumą. Simptomai yra tamsus, geltonas šlapimas, galvos skausmas ir energijos trūkumas. Lūpos ir oda gali išsausėti, kartu išsausėti burna. Tuo metu, kai žmogus jaučia troškulį, jau gali būti dehidratacija, kuri gali trukdyti susikaupti ir gebėti atlikti psichines ar fizines užduotis.
Dauguma dietų suteikia maždaug pusę žmogaus organizmui reikalingo vandens kiekio. Mitybos specialistai paprastai rekomenduoja išgerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens per dieną, kad išlaikytumėte sveikatą. Šie kiekiai gali būti gaunami iš sriubų, vaisių, arbatos ir kitų maisto produktų. Pacientams, vartojantiems vaistus, kurie skatina šlapinimąsi, gali tekti padidinti kasdienį vandens suvartojimą. Žmonės, kenčiantys nuo karščiavimo, vėmimo ar viduriavimo, taip pat gali greitai netekti gyvybiškai svarbių skysčių.