Kai raumenų ląstelės yra stimuliuojamos, jos susitraukia ir veikia jėgą viena kryptimi. Raumenų ląstelių stimuliavimą sukelia nerviniai impulsai, perduodami iš centrinės nervų sistemos į raumenis. Kai nervinis impulsas pasiekia neurono galą, raumenyse perkeliamas veikimo potencialas, o tai sukelia susitraukimą.
Kūne yra trijų tipų raumenų ląstelės, kurios yra širdies, lygiųjų ir skeleto. Širdies raumuo yra tik širdyje ir turi savo vidinį susitraukimo būdą, nors nervai gali paskatinti jį pagreitinti arba sulėtinti, jei reikia. Lygūs raumenys randami organus supančių sluoksnių sluoksniuose, juos stimuliuoja autonominė arba nevalinga nervų sistema. Skeleto raumuo sudarytas iš skaidulų ir sukelia judėjimą. Veikimo potencialą skeleto raumenyse neša somatinė arba savanoriška nervų sistema.
Raumenų ląstelės nesusitrauks pačios, bet pirmiausia turi būti stimuliuojamos nerviniu impulsu. Neuronų aksonai susitinka su raumenų ląstelėmis neuromuskulinėje jungtyje. Siekiant užtikrinti, kad raumenys susitrauktų vienu metu ir greitai, raumenyse yra daug neuromuskulinių jungčių. Visi šie neuronai vienu metu siunčia impulsus, kad suaktyvintų raumenų veikimo potencialą. Turint daug neuroraumeninių jungčių kiekvienam raumeniui, kūnas gali kontroliuoti susitraukimo jėgą keičiant vienetų, siunčiančių impulsą į raumenį, skaičių.
Kai veikimo potencialas pasiekia galinį aksono galą neuroraumeninėje jungtyje, pūslelės susilieja su ląstelės membrana, kad išsiskirtų neuromediatorius – acetilcholinas. Neuromediatorius plinta per tarpą tarp neurono ir raumenų ląstelės, kol pasiekia sarkolemą, kuri yra raumenų ląstelę supanti membrana. Acetilcholinas keičia sarkolemos pralaidumą, todėl natrio jonai gali patekti į membraną ir išeiti iš jos. Šis jonų pasikeitimas depoliarizuoja membraną ir sukelia raumenų veikimo potencialą.
Kai raumuo yra ramybės būsenoje, tropomiozinas blokuoja miozino surišimo vietas, esančias ant aktino gijų. Susitraukimo metu miozinas prisijungia prie aktino ir atlieka tam tikrą irklavimo veiksmą išilgai aktino gijų. Dėl to raumuo susitraukia. Kad tai įvyktų, miozinas turi sugebėti prisijungti prie aktino, todėl tropomiozinas turi būti perkeltas.
Nervinio impulso sukelta depoliarizacija plinta per sarkolemą ir T sistemą – vamzdelių, sujungtų su sarkoplazminiu tinklu, sistemą. Tiek T sistemoje, tiek sarkoplazminiame tinkle yra kalcio jonų, kurie išsiskiria esant raumenų veikimo potencialui. Kalcio jonai pasklinda po visą raumenų ląstelę ir prisijungia prie baltymo, vadinamo troponinu, kuris yra prijungtas prie tropomiozino gijų, esančių ant aktino skaidulų. Troponinas keičia formą, kai prie jo prisijungia kalcio jonai, kurie judina tropomiozino gijas ir išlaisvina miozino surišimo vietas išilgai aktino skaidulų. Dabar miozinas gali liestis su aktinu ir sukelti raumenų susitraukimą.