Koks yra vėjaraupių inkubacinis laikotarpis?

Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis trunka apie dvi savaites. Per šį inkubacinį laikotarpį žmogus nepasireikš jokių ligos simptomų. Didžiąją šio laikotarpio dalį jis ar ji net nėra užkrečiamas. Tačiau inkubacinio laikotarpio pabaigoje užkrėstas asmuo gali pradėti platinti ligą, net jei simptomai dar nepasirodė.
Ilgas vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra viena iš priežasčių, kodėl ši liga yra tokia užkrečiama, ypač tarp vaikų. Daug kartų vaikai ligos inkubaciniu laikotarpiu eis į mokyklą ir platins ją aplinkiniams. Labiausiai ligą platina vaikai. Vėjaraupiai yra labai užkrečiami ir gali plisti kosint ar čiaudint. Per paskutines 48 inkubacinio periodo valandas žmogus vėjaraupiais gali užkrėsti kitus.

Pasibaigus inkubaciniam laikotarpiui, atsiranda vėjaraupių požymių. Be vėjaraupių pūslių, tai taip pat gali būti karščiavimas, galvos skausmas ir pilvo skausmas. Laimei, vaikams lengvi vėjaraupiai yra gana nekenksmingi. Liga praeina per kelias dienas, o pūslės paprastai išnyksta per kitas savaites. Kai žmogus susirgs vėjaraupiais, mažai tikėtina, kad jis dar kada nors susirgs.

Nors vėjaraupiai dažniausiai yra nekenksmingi vaikams, kai kurioms grupėms tai gali būti pavojinga gyvybei liga. Nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems gali išsivystyti rimtų vėjaraupių komplikacijų. Blogiausiu atveju vėjaraupiai gali sukelti encefalitą – smegenų patinimą, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Kasmet nuo vėjaraupių miršta apie 100 žmonių.

Dėl tokio didelio skaičiaus iš dalies gali būti kaltas ilgas inkubacinis laikotarpis. Suaugęs žmogus, kuris nesirgo vėjaraupiais, turėtų vengti žmonių, turinčių vėjaraupių pūslių ar kitų akivaizdžių simptomų. Kadangi liga yra užkrečiama inkubacinio periodo pabaigoje, žmogui vis dar gresia pavojus užsikrėsti nuo bet kurio, sergančio šia liga, bet dar nepasireiškusio simptomų.

Suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, dažniausiai patariama kreiptis į gydytoją. Vaikams dažniausiai rekomenduojama priešingai. Vaikams, sergantiems vėjaraupiais, patariama vengti gydytojo kabineto, nebent simptomai pasireikš labai sunkūs arba pakiltų aukšta temperatūra. Vėjaraupiai beveik visada praeis savaime, o gydytojas nieko negali padaryti, kad pagreitintų procesą. Vienintelis dalykas, kurį tokiais atvejais pasieks gydytojas, yra padidinti tikimybę, kad vaikas ligą išplatins kitiems.