Daugelis žmonių gali įsivaizduoti, kad vidurių užkietėjimas ir depresija yra nesusiję, nes vienas yra psichinio pobūdžio, o kitas yra fizinis. Tačiau iš tikrųjų psichiniai pokyčiai, kuriuos patiria žmogus, gali turėti įtakos jo fizinei sveikatai, o depresija ir kitos psichinės įtampos formos dažnai sukelia vidurių užkietėjimą arba prisideda prie jo. Tarp priežasčių, dėl kurių depresija gali sukelti vidurių užkietėjimą, yra prasti mitybos įpročiai ir mankštos trūkumas, kurie dažnai lydi depresijos priepuolius. Taip pat depresija sergantis, stresą patiriantis žmogus gali nereguliariai judinti vidurių, o tai gali tik pabloginti padėtį. Be to, kai kurie žmonės mano, kad depresija apskritai dirgina jų virškinimo sistemą, o tai gali sukelti viduriavimą, vidurių užkietėjimą arba kintančius abiejų priepuolius.
Kartais ryšys tarp vidurių užkietėjimo ir depresijos išryškėja dėl žmogaus mitybos įpročių. Daugeliu atvejų depresija sergantys žmonės nesugeba valgyti taip sveikai, kaip įprastai. Kai kurie atsisako vaisių, daržovių ir daug skaidulų turinčio maisto, o valgo greitą maistą arba greitą maistą. Jie taip pat kartais gali praleisti maistą ir negerti pakankamai vandens, kad palengvintų reguliarų tuštinimąsi. Jie netgi gali priimti sprendimus, kurie dar labiau apsunkintų problemą, pavyzdžiui, nuspręsti gerti per daug alkoholio, siekdami numalšinti emocijas.
Daugeliu atvejų ryšys tarp vidurių užkietėjimo ir depresijos yra susijęs su mankšta. Žmogaus gebėjimas normaliai, reguliariai tuštintis yra šiek tiek susijęs su jo kūno judėjimu. Pratimai padeda tinkamai veikti virškinimo sistemai, o raumenys, dalyvaujantys žarnyno judesiuose, yra geros būklės. Kai depresija sergantis žmogus nepaiso pratimų ar net nustoja atlikti daugelį savo kasdienių veiklų, jo tikimybė užkietėti viduriai gali labai padidėti. Kai žmogus jau yra užkietėjęs, tolesnis judėjimo trūkumas gali tik pabloginti padėtį.
Žmonės, sergantys depresija, dažnai jaučiasi nepatogūs ir jiems sunku laikytis įprastų tvarkaraščių ir įpročių, o tai yra dar vienas būdas, susijęs su vidurių užkietėjimu ir depresija. Nors daugelis žmonių tuštinasi reguliariai, daug negalvodami apie eiti į tualetą, depresija sergantis žmogus gali elgtis priešingai. Naudojimasis vonios kambariu tuštintis gali tapti darbu, kurį depresija sergantis žmogus sunkiai prisimena, arba jam gali pritrūkti motyvacijos eiti į tualetą, kai pajunta norą tai padaryti. Žmogui net porą kartų praleidus tuštinimąsi, jo viduriai gali kietėti ir suspausti, o sergančiam žmogui gali užkietėti viduriai.
Įdomu tai, kad kai kurie žmonės mano, kad jų virškinimo sistemą veikia streso lygis ir jų psichikos savijauta, net jei jų įpročiai nesikeičia. Depresiją patiriantis, stresą patiriantis žmogus gali pastebėti, kad jį kamuoja viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais jis netgi gali pradėti viduriuoti, o jam pasibaigus gali užkietėti viduriai. Pykinimas taip pat yra dažna problema tarp žmonių, kurių virškinimo sistema yra ypač pažeidžiama stresui.