Tiek vyrams, tiek moterims gresia gaubtinės žarnos vėžys – liga, sukelianti piktybinių navikų augimą storojoje žarnoje arba storojoje žarnoje. Ryšys tarp vidurių užkietėjimo ir gaubtinės žarnos vėžio yra tas, kad vidurių užkietėjimas yra gaubtinės žarnos vėžio simptomas. Tačiau svarbu pažymėti, kad keli šio vėžio simptomai yra įprasti ir gali rodyti ne tokias rimtas būkles. Pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas ir gaubtinės žarnos vėžys ne visada pasireiškia kartu. Tačiau jei pacientui pasireiškia vidurių užkietėjimas ir kiti gaubtinės žarnos vėžio simptomai, reikia atlikti papildomus tyrimus.
Vidurių užkietėjimui būdingas retas tuštinimasis. Tuštintis kiekvieną dieną nebūtina, tačiau vidurių užkietėjimu laikomas retesnis nei trijų kartų per savaitę dažnis. Pacientams gali būti sunku ištuštinti dėl ląstelienos ar skysčių trūkumo jų mityboje, sulėtėjusio tuštinimosi arba sutrikus kasdienei veiklai. Vidurių užkietėjimas ir gaubtinės žarnos vėžys gali būti susiję, jei paciento virškinimo traktas yra susiaurėjęs arba užblokuotas polipų, kurie yra nenormalūs dariniai, kurie gali būti piktybiniai.
Paprastai reikia papildomų simptomų, išskyrus vidurių užkietėjimą, rodančius vėžį. Šie simptomai apima svorio kritimą; nuovargis; ir kraujavimas iš tiesiosios žarnos su matomu krauju išmatose arba be jo. Storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai taip pat gali jaustis taip, lyg jiems vis tiek reikia eiti į tualetą net ir ištuštėjus.
Kitais atvejais dėl paciento amžiaus, genetikos ar esamos sveikatos būklės gali būti, kad vidurių užkietėjimas yra gaubtinės žarnos vėžio požymis. Dauguma gaubtinės žarnos vėžio atvejų pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms. Žmonės, kurių šeimose yra buvę gaubtinės žarnos vėžio atvejų, taip pat afroamerikiečių ar aškenazių žydų kilmės žmonės, taip pat yra labiau linkę sirgti šia liga. Medicininės būklės, tokios kaip nutukimas ar 2 tipo diabetas, taip pat yra rizikos veiksniai.
Ankstyvas aptikimas yra gyvybiškai svarbus gydant gaubtinės žarnos vėžį. Kiekvienas, kuris jaučia užsitęsusį, neaiškios priežasties vidurių užkietėjimą ar retą tuštinimąsi kartu su kitais ligos simptomais, turėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tokie tyrimai kaip kolonoskopija, slapto kraujo išmatų tyrimai ir dvigubo kontrasto bario klizmos gali greitai diagnozuoti gaubtinės žarnos vėžį, kad būtų galima pradėti gydymą. Pacientams taip pat turėtų būti atliekami atrankiniai tyrimai – kiekvieno tyrimo dažnumas ir amžius, nuo kurio reikia pradėti tyrimus, paprastai priklauso nuo rizikos grupės, kuriai pacientas priklauso. Tiems, kurie patenka į didelės rizikos kategoriją, kai kuriuos tyrimus gali tekti pradėti jau nuo 10 metų, o vidutinės rizikos pacientai paprastai gali atidėti tyrimus iki jiems sukaks 50 metų.